Zinaida DILYTĖ-JURĖNIENĖ, Panevėžio r.

Kūryba
Nustatymai

Iš „Bičiulystės“ bičiulių  kūrybos

Mėlyno stiklo atšvaituose
anapus pasąmonės alkio
sudegė ugninis šienas.
Pavasariop
turėtų įvykti
pumpurinė reanimacija.
Saulės zuikučiai
vėl pripėduos
naujų trupinių
boružėlės pasakoje.

* * *
Jeigu keist
tai ligi galo
sapną naktyje.
Sėdi katinas
ant stalo
ryto šviesoje.
Paslaptingas žiedas
skleidžias
nukryžiavimo būdu.
Sakė man
kelionė kasdieninė
paieškos padangės
vyturių.

* * *
Tas
sustiklėjęs
klaidžiojantis
žvilgsnis
veidrodžio dulkėse
tarytum
nuogas obuolys
skausmingam vakare
po laiko kojom.
- - - - - - - - - - -
Nuo
praeities prisiminimų
dar neatsiribojau...

* * *
Suspindėjus vilčiai
pakviesk mane
su savim.
Tiršti
tarytum sirupas
jausmo lašai
tylomis kapsės
nutylėtais žodžiais.
- - - - - - - - - - - - - -
Širdį
negailestingai pjaus
užstrigę atspindžiai.

* * *
Esu dar.
Norėčiau būt
bebalsis
vėjo šauksmas
tartum
nakties vagis
patamsių drobę
klojantis lyg paryčių.
Klajojantis
be prieglobsčio
nebesumojantis
ar sveikinti save
su praradimais
o gal dar ne.
Bebalsio vėjo
šauksmas
uždarai juodas.
Dėmės prasme.

* * *
Nedėkingos svajonės
išdžiūsta pamažu
palikusios
spalvotai tuščio
muilo burbulo
įspūdį.
Dingstančiam laike
apmąstymai
pasidaro beverčiais
atspindžiais lange.
Sustojimas savyje
išsineriant iš kasdienybės
akiduobių naktyje
užgesina šviesulius.
Atsilaisvina vieta
naujai sielai.
Pasaulis
jos laukė.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt