Aldona BALSEVIČIENĖ, Juodkrantė

Kūryba
Nustatymai

Uosio giesmė

Neseniai perskaičiau latvių rašytojos Ingos Abelės knygą „Žilvičių smūtkelis“. Susidomėjau užrašyta pasaka, labai panašia į mūsų Salomėjos Nėries apdainuotą „Eglę žalčių karalienę“.

Mergaitė, kurią šaukė Ieva, išaugo daili, protinga. Motina sugalvojo pirty užauginti utėlę, iš kurios odos galėtų pasiūti jai kurpes. Daug jaunuolių piršosi Ievai, bet niekas neatspėjo, iš kokios odos pasiūtos kurpės. Atšliaužęs žaltys sušnypštė, kad tai utėlės oda. Ieva ištekėjo už žalčio, gyveno rūmuose jūroje, susilaukė trijų vaikų: Ąžuolo, Liepos ir Uosio. Kai po kelerių metų duktė su vaikais aplankė tėvus, tie labai norėjo, kad visi pasiliktų tėviškėje. Tėvas klausinėjo vaikų, kaip pašaukti žaltį. Pats mažiausias Uosis pasakė šaukimą. Tėvas nušovė žaltį. Kai Ieva su vaikais atėjo prie jūros, banga išmetė į krantą kraujo putą. Mažasis sūnelis prisipažino, kad tai jo kaltė. Ieva pavertė Ąžuolą ir Liepą medžiais, o Uosį – kupsteliu. Už jo visi užklius, apibars, visiems jis bus nemielas. Pati Ieva pavirto gegute, kad kukavimu apverktų savo dalią.

XIX amžius papuošė Juodkrantę naujais pastatais, tarp kurių – ir vila „Hubertus“. Neilgoje, puslankiu išsirietusioje gat­velėje pradėjo sodinti medžius. „Huberto“ vilos gyventojai prie savo namo nutarė pasodinti uosį. Kodėl uosį? Jis nepaprastas medis. Medis svajotojas, amžinai susimąstęs, atitrūkęs nuo laik­mečio. Uosis rudenį vėliau už visus atsisveikina su lapija.

Augo uosis tarp kaštonų, stengėsi išsilaikyti smėlėtoje nerijos žemėje. Išaugo gražus, lieknas, aukštas dvikamienis, tik šaknys nepailsdamos vis skverbėsi į smėlį, lyg nujausdamos nežinią, kiek dar metų Viešpats jam duos.

Praslinko 120 metų, nerijos medžiams tai daug. Naująja kalno gatve pravažiavo aukšta sunkiasvorė mašina, gabenanti statybines medžiagas. Ji užkliudė uosio viršūnę ir medis visu ūgiu trenkėsi į žemę, parodydamas, kokios pažeistos jo šaknys, koks gilus puvinys jose.

Kaip susipynė pasakos kupstelio Uosio likimas su Juodkrantės medžio likimu. Abu gyvenimas nuskriaudė. Uosis nespėjo pasidžiaugti pavasariu, sušvytėti žiedais. Jo giesmė žemei ir dangui nutrūko.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt