Kūryba

Aurelijos Babinskienės nuotr.

Vėlelės žiūri iš anapus debesų...
Kaip stulbinančiai arti manęs
Šiuo metu yra mano mirusieji.
Kaip lengva jiems būtų dabar
Pradėti vėl iš naujo gyventi.
Vėl kibti į nebaigtus darbus,
Ištiesint kuprotus
Būsimų ainių likimus.

/R. Stankevičius/

Palikite komentarą (1 Komentarai)
Palikite komentarą (0 Komentarai)
Palikite komentarą (0 Komentarai)
Palikite komentarą (1 Komentarai)
Palikite komentarą (0 Komentarai)