Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) rateliais judančiuosius supažindina su šiuolaikiškais hibridiniais varytuvais, kurie negalią turintiems žmonėms gali suteikti galimybes jaustis laisviau, įveikti kur kas didesnius atstumus.
Naujas inventorius įsigytas projekto lėšomis
LŽNS jau daug metų skatina žmones su negalia, taip pat ir judančius neįgaliųjų vežimėliais, įsitraukti į aktyvias veiklas: keliauti, sportuoti, išbandyti kažką naujo. Pagrindinė tokių projektų iniciatorė Ginta Žemaitaitytė sako jau seniai pastebėjusi, kad prie vežimėlių tvirtinami varytuvai padeda greičiau ir lengviau įveikti didesnius atstumus, važiuoti ir ne visai lygia danga. Toks priedas – puikus pagalbininkas išsiruošus į didesnius žygius.
„Pati buvau įsigijusi naudotą varytuvą, važiavau su juo ir Baltijos keliu, ir šiaip pasitaikius progai. Nusprendžiau, kad reikia ir apie kitus pagalvoti. Gavę Sporto rėmimo fondo finansavimą, nupirkome varytuvus, kuriais galės pasinaudoti, juos išbandyti ir kiti žmonės su negalia“, – pasakoja G. Žemaitaitytė. Dabartiniai varytuvai – kokybiški, tvirti. „Laikas nestovi vietoje, viskas eina į priekį, matome ir užsienio pavyzdžius, atsiranda geresnio inventoriaus poreikis. Naujieji varytuvai – šiuolaikiški, hibridiniai. Pabandžiau, visai kitas dalykas tokiais važiuoti“, – sako Ginta.
Projekto lėšomis nupirktas ir bėgimo takelis LŽNS dienos centrui. Naujasis – kokybiškas, tvirtas, kad ir pusiausvyros sutrikimų turintys ar sunkiau judantys žmonės galėtų jais saugiai naudotis.
Tinka ir silpnas rankas turintiesiems
Ginta sako jau įsitikinusi, kad šiuolaikiški varytuvai žmonėms vežimėliuose atveria visai kitas galimybes judėti. „Jei išsiruoši į kelionę be jokio varytuvo, tarkim, nori Vilniuje nuo Žirmūnų nuvažiuoti iki Žaliųjų ežerų, paprastu vežimėliu tam reikia daugiau laiko, turi būti geriau pasiruošęs fiziškai. Kai prisikabini varytuvą, tą patį atstumą nuvažiuoji lengviau ir per daug trumpesnį laiką“, – pasakoja G. Žemaitaitytė.
Na, o važiuoti hibridiniais varytuvais, kurie gali būti varomi ir naudojant elektrą, akumuliatorius, – iš viso malonumas. Pasak Gintos, net ir silpnas rankas turintys žmonės su jais gali nuvažiuoti didesnius atstumus. „Yra pavyzdžių, kad žmogus niekad netikėjo, jog dėl silpnų rankų, blogos sveikatos galės dalyvauti žygiuose, o su tokiais varytuvais pajunta netgi malonumą. Toks žmogus sukdamas paprasto vežimėlio ratus galbūt nuvažiuotų 100 metrų, o prijungus varytuvą įveikėme 10 ir daugiau kilometrų“, – pasakoja projekto iniciatorė. Be to, labai svarbu ir tai, kad yra galimybė naujuosius varytuvus valdyti su kakta ir smakru.
Pasak Gintos, ne paslaptis, kad nuolat sukant vežimėlio ratus pavargsta rankos, pečiai, ypač sudėtinga tiems, kurie turi spastiką. Važiuojant su varytuvais krūvis daug mažesnis.
Kitas dalykas – skirtumas labai pasijunta važiuojant nelygia danga. Judant su įprastu aktyvaus tipo vežimėliu maži priekiniai ratai kliūva už menkiausio nelygumo, o kai prisitvirtini varytuvą, priekinis ratas pasikelia, dėl to pravažiuoti tampa kur kas lengviau.
Tiesa, su varytuvu kambaryje ar mažoje patalpoje nepasisukinėsi, su jais nepavyks įvažiuoti į prekybos centrą, reikia gerai apgalvoti, ar bus vietos, kur laikyti, kaip transportuoti. Beje, būtent šie, naujieji varytuvai, yra labai patogiai tvirtinami. Netgi silpnas rankas turintis žmogus jį nesunkiai atkabins.
Kad daugiau žmonių būtų aktyvūs
G. Žemaitaitytė sako pastebinti, kad vis daugiau žmonių įsigyja mažus elektrinius varytuvus. Tai reiškia, kad jie vis labiau pajunta poreikį lengviau, patogiau judėti.
Tačiau hibridinį varytuvą įsigyti pajėgs ne kiekvienas. Galima gauti kompensaciją iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro iki 900 eurų, turintiesiems tetraplegiją – iki 3800 eurų. Geresnis varytuvas kainuoja 5000 eurų. Tai daugeliui žmonių yra per brangu. „Dabar yra galimybė nupirkti įvairų inventorių per organizacijas. Dėl to ir galvojam apie įvairius projektus. Gal pamatę ir kiti sugalvos panašius įsigyti“, – mintimis dalijasi G. Žemaitaitytė. Naujieji varytuvai bus naudojami daug kartų – įvairiuose renginiuose, sporto šventėse, stovyklose, netrukus vyksiančiame Baltijos kelio žygyje.
Pasak Gintos, vienas iš įgyvendinamo projekto tikslų – pakviesti, paraginti žmones su negalia daugiau judėti, savo ir kitų pavyzdžiu parodyti, kad galima gyventi aktyviai. „Norime parodyti žmonėms, kad reikia būti aktyviems, kažkuo užsiimti, kad judėjimas gerina gyvenimo kokybę. Pastebėjau, kad kitiems žmonėms labai reikia motyvacijos, palaikymo, paraginimo. Dažnai girdžiu: aš negaliu, nesugebėsiu ir pan. Neretai tenka ir daug kartų kviesti į kokį renginį, bet pabandęs žmogus, žiūrėk, kitą kartą ir pats drąsiau išvažiuos“, – pasakoja G. Žemaitaitytė.
Išbandyti naujuosius varytuvus galima įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančiose sportinio užimtumo dienose. Vienas iš kriterijų, kokius miestus pasirinkti – Higienos instituto 2018 m. atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas, kuris parodė, kad Kaišiadorių, Vilkaviškio rajonuose, Palangoje ir Panevėžyje sportuoja santykinai mažai žmonių. Taigi ir sportine veikla užsiimančių žmonių su negalia šiuose rajonuose nedaug.
Projektas „Žmonių su sunkia fizine negalia įtrauktis per sporto užimtumo veiklas“ finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Emilija STONKUTĖ
R 07-26
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
