Ar lengva sukurti kalėdinį stebuklą? Pasirodo, kai turi daug noro, viskas įmanoma. O įdėtas pastangas atperka žmonių, kurių greičiausiai niekas neaplankys Kalėdoms, švytinčios akys ir šypsenos.
Su meile rinktos dovanos
Aleksandra Leontjeva Freind neseniai gavo vidaus reikalų ministrės padėką už pagalbą Lietuvoje besiglaudžiantiems ukrainiečiams. O prieš Kalėdas visą savo laiką Aleksandra skyrė seneliams. Jau ne pirmus metus ji džiugina globos namų gyventojus – tuos, kurie neturi aplankyti galinčių artimųjų. Šiemet pasirinko Merkinės globos namus.
Aleksandra stengėsi, kad dovanos būtų asmeninės. Tą įgyvendinti padėjo socialiniai darbuotojai – sudarė sąrašą, ko kiekvienas žmogus norėtų. Vieni prašė siūlų mezgimui, knygų, kryžiažodžių žurnalų, spalvinimo knygučių, kiti – kvepalų, lūpdažio, šampūno, kondicionieriaus, stalo žaidimų... Jei žmogus serga diabetu, jo dovanėlėje bus mažiau saldumynų. Jei tikintis – gali atsirasti koks nors religinis suvenyras. „Labai skirtingi žmonės, skirtingi pomėgiai. Stengėmės atsiliepti į kiekvieno norą“, – pasakoja Aleksandra.
Bendraminčiai, bendruomenės nariai nešė savo nupirktas dovanėles, rankdarbius, mezginius, ūkininkai atvežė medaus. Aleksandros namai prisipildė dovanų maišelių. Su didele meile buvo surinkta 250 dovanėlių. Nusprendė jas ne tik nuvežti, bet ir surengti seneliams šventę – pakvietė savo ir draugų šokančius, dainuojančius vaikus, bičiulius atlikėjus, paprašė kartu važiuoti ir Kalėdų senelį...
Surinko dar daugiau dovanų
Kai jau priartėjo šventės diena ir apie 200 dovanėlių buvo sukrautos į Kalėdų senelio autobusiuką, atsitiko neįtikėtinas dalykas – transporto priemonę apvogė. Dingo ir dovanos...
„Ašaros ritasi nuo ryto, nes kiekviena dovana buvo ruošta su vienišų senelių svajonių pildymais. Ir tiesiog nusviro rankos“, – savo paskyroje socialiniame tinkle Facebook parašė Aleksandra. Įrašu pasidalijo keleto bendruomenių paskyrose.
Netrukus į jos sąskaitą pradėjo plaukti lėšos ir iki ryto jau buvo surinkta reikalinga suma. Per porą dienų pavyko iš naujo nupirkti dovanėles. O pinigai į sąskaitą dar plaukė. Aleksandra suprato, kad gali padėti dar vieniems globos namams. Tiesa, dovanos nebūtų individualios, bet ne mažiau mielos – kava, arbata, saldumynai, medus, žurnalai, jos su dukra gaminti kalėdiniai muiliukai, kitos smulkmenos. Šį kartą paskambino į „Senevitą“. Pasak Aleksandros, tokių didelių įstaigų aukotojai vengia, nes surinkti tiek daug dovanų nėra lengva. Ir jai iš pradžių atrodė, kad pasveikinti visus pinigų neužteks. Bet ir vėl kažkas paaukojo. „Dar 300 žmonių padarysiu dovanėles“, – džiaugiasi Aleksandra. Iš viso jai šiemet pavyks pradžiuginti 550 globos namų gyventojų.
Dalyvavo ir negirdintys, ir neregiai
Tačiau ir vėl staigmena – Merkinės globos namai šventę atšaukė dėl didelio senelių sergamumo. Tą patį pasakė dar 2 globos namai. Tačiau veikli moteris rankų nenuleido. Galiausiai sutarė – lauks Panevėžio r. Gustonių globos namai. „Mus labai šiltai priėmė. Gal dėl to, kad tai buvo pirmas renginys po karantino. Niekas šių senelių iki šiol neaplankė. Jiems labai trūksta įspūdžio, bendravimo, – pasakoja Aleksandra. – Koncerte buvo ir pramoginių šokių, ir kalėdinių giesmių. Senelių akys žibėjo... Tik vėliau sužinojome, kad vienas iš jų buvo kurčias, nepaisant to, jis dalyvavo, plojo...“
Neregiai gavo dovanų Mp3 grotuvus, kuriuose buvo prirašyta muzikos ir audio knygų. „Apie kiekvieną stengėmės pagalvoti“, – sako Aleksandra.
Ypač džiaugėsi gulintys ligoniai – kiekvieną aplankė Kalėdų senelis su jam asmeniškai skirta dovanėle. „Tiems žmonėms svarbiausia – dėmesys, kontaktas“, – sako moteris.
Apsidairykim aplink
„Kiekvienais metais pastebiu, kad senukų daugėja. Labai sensta Lietuvos visuomenė. Renkamės tik valstybės išlaikomus globos namus ir matome, kad yra labai daug senukų, kurių niekas nelanko“, – įspūdžiais dalijasi veikli moteris. Jos teigimu, visi turėjo tokius pat gyvenimus kaip mūsų – viena buvo matematikos mokytoja, kitas – vaistininkas... Žmonės dažniausiai čia patenka po ligų – ar po insulto lieka suparalyžiuotas, ar užklumpa demencija, Alzheimerio pradžia. Yra daug liūdnų istorijų...
„Kiekvienam linkiu apsidairyti aplinkui ir pastebėti žmones, kuriems reikia pagalbos. Globos namai nestovi ant plyno lauko – netoliese yra kažkokios bendruomenės, muzikos mokyklos. Surengti koncertą daug nekainuoja. Pastebėjome, kad net paprasti ledinukai pradžiugina ilgam“, – mintimis dalijasi A. Leontjeva Freind.
Emilija STONKUTĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
