Ala Kij ir jos sūnus Oleksandras dabar gyvena Vilniuje.
Į Vilnių jie atvažiavo iš Ukrainos.
Jie bėgo nuo karo.
Ala pasakoja, kad anksčiau jie gyveno Donecko srityje, Avdijivkos mieste.
Ten karas parsidėjo dar 2014 metais.
Jau tada subombardavo jų namus, žuvo Alos vyras.
Oleksandras dirbo gamykloje ir padėjo mamai.
Visi žmonės buvo labai išsigandę,
nes nežinojo, kas jų laukia.
Tokia įtampa pakenkė Oleksandro sveikatai.
2019 metais gydytojai jam nustatė išsėtinę sklerozę
ir 1 neįgalumo grupę.
Dėl ligos jis negalėjo vakščioti, judėjo tik neįgaliojo vežimėliu.
Oleksandras su mama gyveno bendrabutyje.
Vasario 24 dieną rusams užpuolus Ukrainą,
jų namus ir vėl susprogdino.
Ala ir Oleksandras slėpėsi rūsyje.
Vaikščioti negalinčiam žmogui buvo sunku kur nors išvažiuoti.
Jiems padėjo gamyklos, kurioje Oleksandras anksčiau dirbo, direktorius.
Pirmiausia jie išvažiavo į Dnipropetrovską.
Iš ten autobusu išvyko į Lenkiją, paskui – į Lietuvą.
Ala sako, kad lietuviai jiems labai padėjo.
Juos apgyvendino Vilniuje, Pilaitės rajone,
žmonėms su negalia pritaikytame name.
Oleksandrą apžiūrėjo gydytojai ir nusiuntė į Santaros ligoninę.
Ten jį ištyrė, paskyrė vaistus, patvirtino išsėtinės sklerozės diagnozę.
Gydytojai išrašė dokumentus,
kad Oleksandrui reikia reguliuojamos lovos ir neįgaliojo vežimėlio.
Ala kreipėsi į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.
Centro darbuotojai patys atvežė ir lovą, ir vežimėlį, pamokė jais naudotis.
Po kurio laiko Oleksandras gavo ir elektrinį vežimėlį.
Dabar po namus jis juda su paprastu vežimėliu,
o į lauką važiuoja su elektriniu.
Ala sako, kad Ukrainoje vežimėlių būtų reikėję ilgai laukti,
o Lietuvoje juos gavo iškart.
Dėl to jie labai džiaugiasi.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktoriaus pavaduotoja Vilija Juškienė sako,
kad visus žmones su negalia stengiasi kuo greičiau aprūpinti reikalinga technika.
Centras ukrainiečiams padeda nuo pat karo pradžios.
Pagalbos sulaukė jau 37 ukrainiečiai.
Jiems išdavė 63 įvairias priemones,
taip pat išmokėjo 5 kompensacijos už jų pačių nusipirktas priemones.
Suaugę žmonės aprūpinti vežimėliais, vaikštynėmis, lovomis, čiužiniais ir kitomis priemonėmis.
Vaikams irgi skirti įvairūs vežimėliai, vaikštynės, darbo kėdutės, naktipuodžio-dušo kėdutėmis ir kt.
V. Juškienė sako, kad daugiau negalią turinčių žmonių į centrą
kreipėsi tik prasidėjus karui.
Nors dabar ateina mažiau ukrainiečių,
centro darbuotojai visada pasirengę jiems padėti.
