Lietuvos neįgaliųjų draugija savo narius Kaune ir Marijampolėje pakvietė į mokymus.
Šie mokymai buvo kitokie.
Juose buvo kalbama apie tai,
kaip įveikti sunkias situacijas darbe.
Taip pat kaip nepervargti darbe.
Tokie mokymai vadinasi supervizijos.
Jas vedė supervizorė Irina Šiaudvytienė.
Kaune susirinkę darbuotojai kalbėjo apie tai, kaip reikės dirbti ateityje.
Nuo kitų metų keisis organizacijų finansavimo tvarka,
dėl to gali kilti daug sunkumų.
Taip pat mokymų dalyviai sakė, kad labai nerimauja,
kad neteks darbo arba atlyginimas bus labai mažas.
Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laura Žiūkienė sako,
kad labai svarbu apie tai kalbėti.
Socialiniai darbuotojai dažnai padeda kitiems,
bet ir jiems reikia palaikymo.
Marijampolėje susirinkę mokymų dalyviai kalbėjosi apie tai,
kas organizacijoje yra gerai, o ko trūksta.
Dažnai žmonės neįgaliųjų draugijoje dirba dėl to,
kad jiems patinka darbas,
o ne dėl didesnio atlyginimo.
Bet kai yra labai mažai pinigų,
sunku surasti gerų darbuotojų.
Gerai, kad draugijoje yra savanorių.
Jie padeda padaryti daug darbų.
Svarbu, kad žmogus jaustųsi reikalingas.
Marijampolės I grupės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Irma Kavaliauskienė sako,
kad labai svarbu pasikalbėti apie tai,
kaip žmonės jaučiasi organizacijoje.
