Anastasija Stelmach turi cerebrinį paralyžių.
Ji sunkiai vaikšto, dėl to juda neįgaliojo vežimėliu.
Kai prasidėjo karas, Anastasija gyveno Kyjive, netoli Bučos miesto.
Bučą rusai užpuolė, sugriovė beveik visą miestą.
Anastasija sako, kad buvo labai baisu.
Bet tada negalvojo, kad reikia išvažiuoti.
Iš pradžių miegojo koridoriuje.
Paskui slėpėsi požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Ten ji su mama gyveno automobilyje.
Po 4 dienų Anastasija su mama grįžo namo.
Tada suprato, kad reikia išvažiuoti.
Išvažiuoti padėjo savanoriai.
Į Lenkiją važiavo traukiniu.
Buvo labai baisu.
Traukinyje buvo visiškai tamsu.
Kartu važiavo daug žmonių.
Lenkijoje Anastasija buvo 4 mėnesius.
Vėliau nusprendė grįžti namo.
Anastasija dirba su kompiuteriais.
Kuria interneto svetaines.
Sugrįžusi ji perkūrė asociacijos AIK svetainę.
Ši organizacija padeda žmonėms su negalia rasti darbo, aktyviai gyventi.
Dar Anastasija yra bočios rinktinės narė.
Ji pasakoja, kad vasarą Kyjive buvo ramu, vyko ir bočios varžybos.
Dabar viskas sunkiau.
Kyjivą rusai apšaudė.
Dabar dažnai nebūna elektros, nėra šildymo.
Anastasija nežino, kas bus rytoj.
Lagaminai paruošti, jei reikėtų išvykti.
