Viktorija Nevzlyad su dukrelėmis Sofija ir Jelizaveta bei vyru Vladimiru
iš Ukrainos išvažiavo kovo viduryje.
Kai prasidėjo karas,
rusai žadėjo per 3 dienas užimti Kyjivą.
Jiems to padaryti nepavyko, todėl visi tikėjosi,
kad rusai atsitrauks ir greitai viskas baigsis.
Viktorijos šeima nusprendė dviem savaitėms išvažiuoti iš Ukrainos.
Jos dukrelė Sofija turi negalią.
Ji negali vaikščioti, juda tik neįgaliojo vežimėliu.
Reikia nuolat rūpintis Sofijos sveikata.
O krentant bomboms tai sunku padaryti.
Viktorijos šeima nusprendė važiuoti į Lietuvą.
Nemažai lietuvių dar moka rusų kalbą,
todėl čia lengviau susikalbėti.
Kelionė į Lietuvą buvo sunki ir tęsėsi apie 30 valandų.
Pirmiausia ukrainiečiai atvažiavo į Vilnių.
Reikėjo susitvarkyti dokumentus, kad galėtų gyventi Lietuvoje.
Savanoriai surado jiems tinkamą namelį Palangoje.
Šiame namelyje Viktorijos šeima gyvena iki šiol.
Vyras Vladimiras iš karto susirado darbą.
Jis dirba elektriku statybose.
3 metukų dukrelė Jelizaveta lanko vaikų darželį.
Sofija mokosi „Baltijos“ gimnazijoje, trečioje klasėje.
Gimnazija pritaikyta neįgaliojo vežimėliais judantiems vaikams.
Pamokos Sofijai būna iki pietų.
Po pietų ji dar mokosi su mokytoja iš Ukrainos.
Sofijos mama nori, kad ji nepamirštų ukrainiečių kalbos.
Kai Viktorija su šeima atvyko į Lietuvą,
nuvažiavo pas gydytojus į Kauną.
Gydytojai apžiūrėjo Sofiją ir nutarė,
kad reikia operuoti jos stuburą.
Operaciją pasiūlė daryti Vilniuje, Santariškių klinikose.
Kad už operaciją nereikėtų mokėti,
Sofijai reikėjo iš naujo nustatyti neįgalumą.
Per mėnesį dokumentai buvo sutvarkyti
ir paskirta operacijos data.
Tačiau Sofija susirgo bronchitu, pateko į ligoninę,
todėl operaciją teko atidėti.
Viktorija sako, kad šeima labai ilgisi namų.
Bet karas nesibaigia ir jie negali grįžti.
Niekas nežino, kiek dar reikės gyventi svetimame krašte.
Viktorija tikisi, kad pasaulis padės Ukrainai nugalėti
ir vėl visi bus saugūs.
