Gruodžio 24-osios vakarą beveik visa Lietuva susės prie balto stalo, apkrauto kukliais, bet prasmingais ir tik pasninkiniais valgiais. Tai kūčios, šeimos ritualinė vakarienė, kurios svarbiausias patiekalas dar praėjusiame amžiuje buvo „kūčia“, nuo kurio vardą įgavo šventinės Kalėdų išvakarių vaišės, o ir visa diena.
Duodantys delnai niekada nebūna tušti...

Tautodailininkė Rita Mockeliūnienė gyvena mamos įskiepytu principu: „Ką atidavei – tai tavo, ką gavai – pasiskolinai.“
Tautodailininkė, meno kūrėja, poetė, fotografė... Tiek talentų užtektų keliems žmonėms, o visus juos savyje glaudžia trapi, subtili, romantiška Naudžiuose, Šakių rajone, gyvenanti Rita Mockeliūnienė.
Tautos paveldas – iš močiučių skrynių
Siuvinėjimas – didžiausia ukmergiškės tautodailininkės Daivos Malinauskienės gyvenimo aistra. Moters rankos atgaivina iš močiučių skrynių iškeltus primirštus tradicinius raštus, spalvų dermes, o kartu – ir pasididžiavimą savo krašto tautos paveldu, jo autentiškumu. Nė dienos be adatos nepraleidžiančios moters darbeliai džiugina ne tik saviškius, bet ir kitų rajonų žmones. Daivos darbai buvo eksponuoti ir šiemet Kupiškyje surengtoje Panevėžio regiono tautodailininkų parodoje-konkurse „Aukso vainikas“.
Atversti savojo krašto istorijos klodai
Biržietis Algirdas Butkevičius – savamokslis medžio drožėjas. Tautodailininkų sąjungos narys, meno kūrėjo statusą turintis meistras savo drožtų dirbinių neskaičiuoja. Rūpintojėliai ir šventieji, garsių žmonių bareljefai ir įvairios dekoratyvinės skulptūrėlės – jų pilnos tautodailininko dirbtuvės. Stogastulpiai, didelės medžio skulptūros puošia Juodkrantę, Biržus, Likėnus. Tautinio pasididžiavimo jausmus žadina Baltijos keliui, tremtiniams skirti A. Butkevičiaus rankų palytėti ąžuolai.
Idėjų paieškos – kūrybingumo variklis
Tautodailininkas Virgaudas Lynikas savo kelią į kūrybos pasaulį pradėjo kaip juvelyras. Ilgainiui dirbinius iš lietuviško aukso – gintaro ėmė keisti kitos tautodailės rūšys – Virgaudas mielai dirba su medžiu, jo rankoms paklūsta ir oda, ir molis. Pastaraisiais metais tautodailininkas vis daugiau laiko skiria koliažų, asambliažų kūrimui. Tokia plati kūrybos amplitudė V. Lynikui leidžia nuolat atsinaujinti, tobulėti, menu paversti netgi niekam nereikalingus daiktus.
Tautodailininko rankose – naujas karklo gyvenimas

Tautodailininko Genadijaus Kaminsko dirbiniais galėjo pasigrožėti iš visos Lietuvos į Talačkonius atvykę neįgalieji.
Uteniškis tautodailininkas Genadijus Kaminskas – kantrus ir sumanus vytelių pynėjas. Jau porą dešimtmečių jo rankose karklų stiebeliai virsta dailiais krepšiais, salonų vitrinas puošiančiomis dekoracijomis, netgi originaliais baldais. Ne tik po Lietuvą, bet ir svečias šalis pasklidę Genadijaus darbai alsuoja tėviškės nostalgija, primindami, koks įvairus ir turtingas tautos paveldo lobynas.
Augalais dažytos vilnos gijose – raštuotų mezginių dermės paslaptis
Lazdijiškė Danutė Juškienė – Dainavos krašto amatininkų, menininkų ir tautodailininkų asociacijos narė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė bei sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkė. 2014 metais šis sertifikatas jai suteiktas už vilnonių siūlų dažymą augalų ištraukomis, 2015-aisiais – už kojinių ir pirštinių mezgimą. 2016 metais parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ D. Juškienės gaminiai apdovanoti aukso medaliu.
„Turiu savo kasdienį poterį: viską įveiksiu, viską pakelsiu, esu stipri“
Taip sako Savera Paštukienė, tautodailininkė, audėja, ūkininkė, daržininkė. Ir senjorė, kuri neprisileidžia jokio silpnumo.
Kruopštumas ir atida – talentingos kūrėjos palydovai
Gražina Ruseckaitė-Kalvaitienė.
Kūryba – geriausias gydytojas
Elektrėniškė Ona Vodeikienė – visų galų meistrė. Kaip moteris pati juokauja, nėra to, ko ji negalėtų išmokti. O svarbiausia, kad toks nuolatinis judėjimas padeda išlikti sveikai ir energingai. Juk ne juokas prieš Velykas primarginti kelis šimtus kiaušinių. Ir dar taip, kad jie papuošia ir respublikines liaudies meno parodas.
Tautodailininko bendraautorė – gamta
Pakruojiškiui Bronislovui Gedminui šie metai – ypatingi. Rudenį jis minės 10-ąją savo narystės Tautodailininkų sąjungoje sukaktį. Šiuo keliu medžio meistras pasuko gana atsitiktinai – tapęs neįgaliu ir medžio dirbiniais bandęs gintis nuo sunkių minčių, ieškodamas širdį džiuginančio užsiėmimo.
Trapių karpinių pasaulyje – harmonija ir sielos atgaiva
Tautodailininkė Genutė Bučiūnienė – ažūrinių karpinių meistrė. Tačiau mintyse susikurtas ornamentas, baltas popieriaus lapas ir aštrios žirklutės jai – ne kasdienybės dalis. Karpiniai – jos sielos atgaiva. Nuraminanti, dvasinės pusiausvyros suteikianti. Tai apie dešimtmetį besitęsiantys tikrieji sielos atlaidai.
Aukštaitiškasis Pirosmanis

Genovaitė Adiklienė su savo sielos bičiulėmis neįgaliomis dailininkėmis (iš kairės): Vaidilute Juškiene, Danute Bileišiene, Birute Valiukiene.
Utenos kraštotyros muziejuje surengta jubiliejinė tautodailininkės Genovaitės Adiklienės kūrybos paroda gražiai papildė tautos paveldo aruodą. Į jį savamokslė meno kūrėja suguldė kelias dešimtis primityviajai dailei priskiriamų paveikslų, krašto archaiškas tradicijas menančių molio dirbinių – keraminių žaislų, švilpynių. Daugiau kaip dvi dešimtis autorinių parodų surengusios, dvigubai tiek įvairių tautodailininkų ekspozicijų savo darbais paįvairinusios menininkės kūryba pakylėja virš kasdienybės, žavi paprastumu ir nuoširdumu.