Panevėžio Jaunuolių dienos centro lankytoja Daiva Ryliškytė išbandė bibliotekininkės darbą.

2019 metais Lietuvoje prasidėjusi, o pernai pertrauką padariusi iniciatyva „Duo day“ šiemet vėl sugrįžo. Šį kartą negalią turinčius darbuotojus „pasimatuoti“ darbo vietą pakvietė daugiau nei 80 įmonių ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš regionų. Projekto iniciatorė VšĮ „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė džiaugiasi, kad vienai dienai priimti negalią turinčius darbuotojus nusprendė ne tik didžiosios įmonės, bet ir nedideli vietiniai verslai. 

Nuo liepos įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostata, kad negalią turintiems žmonėms pradedama teikti asmeninė pagalba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė ir šios pagalbos teikimą, apmokėjimą ir finansavimą reg­lamentuojančių tvarkos aprašų projektus, kuriuos pristatė ir aptarti pakvietė įvairioms negalioms atstovaujančias organizacijas. 

Į parodos „AccessAbility“ atidarymą Prezidentūros kieme atvyko ir jos herojų, ir garbingų svečių.

Į Vilnių sugrįžo prieš šešerius metus Švedijos instituto, Švedijos ambasados ir Lietuvos negalios organizacijų forumo iniciatyva sostinėje pris­tatyta paroda „AccessAbility“. „Tebūnie ši paroda dar viena proga kalbėtis ir keisti paprastus dalykus, kurių kiekvienas yra didžiojo pokyčio pradžia“, – sakė unikalios 28 negalią turinčių žmonių nuotraukų ir jų istorijų ekspozicijos globėja Diana Nausėdienė, pabrėždama, kaip svarbu matyti pasaulio visumą, o joje – pastebėti kiekvieną.

Alytaus m. savivaldybės ir asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovai apžiūri būsimo daugiafunkcio centro patalpas. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ archyvo nuotr.

21-erių sulaukę jaunuoliai su negalia turi palikti ugdymo įstaigas. Kur kreiptis, kad nenutrūktų lavinimo procesas, kur ieškoti specialistų koordinuojamo šių jaunuolių užimtumo? Atsakymų į šiuos klausimus ieško dauguma sunkią negalią turinčius vaikus auginančios šeimų. Alytuje susivieniję tokių vaikų tėvai pasitelkė asociaciją „Savarankiškas gyvenimas“ ir patys inicijavo daugiafunkcio centro paaugliams ir suaugusiems asmenims su negalia steigimą. 

Justas Džiugelis. Asmeninio archyvo nuotr.

Onkologinės ligos diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta apie 18 tūkst. žmonių. Ši žinia dažnam ne tik sukelia šoką, bet ir apsunkina tolesnį gyvenimą: ne visi onkologiniai ligoniai gali grįžti į darbą, o dėl sutrikusios sveikatos atsiradę gyvybiškai svarbūs poreikiai reikalauja gerokai daugiau lėšų. Kaip į tai reaguoja sunkiais gyvenimo tarpsniais žmonėms padėti turinčios savivaldybės?

Jūratė Ruškė.

Vis dažniau įvairiuose dokumentuose, projektuose, pranešimuose žmonių, turinčių negalią, teisių atstovavimas, jų gynimas įvardijamas advokacijos terminu. Ką jis apima, kas gali šia veikla užsiimti ir nuo ko priklauso advokacijos sėkmė? – apie tai kalbamės su Klaipėdos neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininke, Klaipėdos universiteto doc. dr. Jūrate RUŠKE. 

unsplash.com nuotr.

Socialinis būstas daugeliui mažas pajamas gaunančių jaunų ar būrelį vaikų auginančių šeimų, našlaičiais likusių, negalią turinčių žmonių – tikras išsigelbėjimas. Vis dėlto nuomos sutartis nėra garantas, kad būstas visada ir priklausys ją pasirašiusiam žmogui. Įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurias būtina atitikti, be to, kai kurios savivaldybės sudaro terminuotas nuomos sutartis.

unsplash.com nuotr.

Balandis – autizmo supratimo mėnuo. 1 proc. visos žmonijos populiacijos (arba 77 mln. planetos gyventojų) – autistiški asmenys. Autizmas kasmet nustatomas vis didesniam žmonių skaičiui. Kaip atpažinti jo paliestus žmones, kaip juos priimti ir padėti? Apie tai diskutuota Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės veik­los tinklo surengtame nuotoliniame susitikime. 

Raimonda Sprainytė nori grįžti į visavertį gyvenimą.

Prireikus išvykti iš namų gana dažnai kviečiamės taksi. Tokia susisiekimo galimybė patogi, neįpareigojanti iš anksto susiplanuoti savo keliones, šia paslauga galima pasinaudoti bet kuriuo metu. Apie tokią galimybę svajoja ir neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės. Deja, pasikviesti jų poreikiams pritaikyto taksi, į kurį galėtų patys įvažiuoti ir oriai jaustis, vis dar negalima. 

Rekonstruojant Hapsalu pilį Estijoje buvo rastas sprendimas, kaip pritaikyti ją negalią turinčių žmonių poreikiams – patogus privažiavimas nuo stovėjimo aikštelės, įrengtas liftas, sanitariniai mazgai.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje prisistačiusios Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijos žada, kad pokyčiai vyks neišskiriant neįgaliųjų grupės atskiromis programomis, bet visose šioms ministerijoms pavaldžiose srityse.