Spaudos konferencijoje Seime pristatyti NVO fondo sudarymo keitimo principai.

Lietuvoje aktyviai veikia per 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (NVO). Didžiausias pagal projektinį finansavimą dirbančių nevyriausybininkų rūpestis – nepakankamas finansavimas. Šias prob­lemas turėjęs padėti spręsti NVO fondas vis dar nepradeda savo veiklos. Seimo narys Justas Džiugelis su grupe parlamentarų užregistravo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo keisti NVO fondo sudarymo principą, kad būtų užtikrintas stabilesnis NVO ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) finansavimas.

Velomaratono dalyviai startui pasiruošę.

Jau tapo gražia tradicija prieš­paskutinį vasaros savaitgalį dviračių entuziastams susitikti Vilniuje ir leistis į smagių įspūdžių žygį. 12 kartą surengtame IKI velomaratone „Įveikti save“ 10, 20 ir net 30 kilometrų distanciją pasiryžo įveikti ir negalią turintys žmonės. Vieni jų į trasą leidosi neįgaliųjų vežimėliais su prie jų pritvirtintais varytuvais, kiti sėdo ne tik ant įprastų, bet ir ant dviviečių dviračių. 

MO muziejaus kiemelyje buvo galima pabendrauti su menininku A. Gatavecku.

Mes visi – su negalia arba be jos – lygiai taip pat esame žmonės, visuomenės ir šeimos nariai, draugai, darbuotojai. Tokia svarbiausia Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuotos visuomenės informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ mintis. 

Šventojoje vyko nuotykių ir kūrybiškumo stovykla „Būti ar nebūti“.

Šiais metais tradicine tapusi negalią turinčių vaikų ir paauglių stovykla Šventojoje skirta teatrui. Stovyklos dalyviai buvo pakviesti į nuotykių ir kūrybiškumo iššūkį „Būti ar nebūti“. 

Šventės dalyvius pasveikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Po metų pertraukos negalią turinčiuosius vėl sukvietė tradicinė šventė Talačkoniuose, svetingame Balsių malūne. Nors šiemet žmonių susirinko šiek tiek mažiau, tačiau geros nuotaikos ir bendrystės jausmo netrūko. 

Kristinos Liolaitės svajonė netrukus išsipildys.

Tauragės pilies prieigose tądien rikiavosi galingi motociklai, prie jų – neįgaliųjų vežimėliuose sėdintys žmonės. Visi jie ruošėsi neįprastam žygiui – bendrai įspūdžių ir emocijų kupinai daugiau kaip 70 kilometrų kelionei. 

Grupinio gyvenimo namų gyventojai džiaugiasi iškyla gamtoje.

Nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinama institucinės globos namų pertvarka, kuria siekiama atsisakyti didelių globos namų, o intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms sudaryti galimybę gyventi bei jiems reikalingas paslaugas gauti bendruomenėje. Vykstant pertvarkai žmonės, kurie iki šiol gyveno globos namuose arba buvo globojami artimųjų, gali gyventi grupinio gyvenimo namuose arba naudotis apsaugoto būsto paslauga. Grupinio gyvenimo namuose apgyvendinama iki 10, o apsaugotame būste – iki 4 asmenų. Lietuvoje jau veikia 30 grupinio gyvenimo namų, juose gyvena apie 300 žmonių, dar apie 150 naudojasi apsaugoto būsto paslauga.

Panevėžio Jaunuolių dienos centro lankytoja Daiva Ryliškytė išbandė bibliotekininkės darbą.

2019 metais Lietuvoje prasidėjusi, o pernai pertrauką padariusi iniciatyva „Duo day“ šiemet vėl sugrįžo. Šį kartą negalią turinčius darbuotojus „pasimatuoti“ darbo vietą pakvietė daugiau nei 80 įmonių ne tik iš didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir iš regionų. Projekto iniciatorė VšĮ „Sopa“ vadovė Jurgita Kuprytė džiaugiasi, kad vienai dienai priimti negalią turinčius darbuotojus nusprendė ne tik didžiosios įmonės, bet ir nedideli vietiniai verslai. 

Nuo liepos įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostata, kad negalią turintiems žmonėms pradedama teikti asmeninė pagalba. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau parengė ir šios pagalbos teikimą, apmokėjimą ir finansavimą reg­lamentuojančių tvarkos aprašų projektus, kuriuos pristatė ir aptarti pakvietė įvairioms negalioms atstovaujančias organizacijas. 

Į parodos „AccessAbility“ atidarymą Prezidentūros kieme atvyko ir jos herojų, ir garbingų svečių.

Į Vilnių sugrįžo prieš šešerius metus Švedijos instituto, Švedijos ambasados ir Lietuvos negalios organizacijų forumo iniciatyva sostinėje pris­tatyta paroda „AccessAbility“. „Tebūnie ši paroda dar viena proga kalbėtis ir keisti paprastus dalykus, kurių kiekvienas yra didžiojo pokyčio pradžia“, – sakė unikalios 28 negalią turinčių žmonių nuotraukų ir jų istorijų ekspozicijos globėja Diana Nausėdienė, pabrėždama, kaip svarbu matyti pasaulio visumą, o joje – pastebėti kiekvieną.