unsplash.com nuotr.

Socialinis būstas daugeliui mažas pajamas gaunančių jaunų ar būrelį vaikų auginančių šeimų, našlaičiais likusių, negalią turinčių žmonių – tikras išsigelbėjimas. Vis dėlto nuomos sutartis nėra garantas, kad būstas visada ir priklausys ją pasirašiusiam žmogui. Įstatymas numato tam tikras sąlygas, kurias būtina atitikti, be to, kai kurios savivaldybės sudaro terminuotas nuomos sutartis.

unsplash.com nuotr.

Balandis – autizmo supratimo mėnuo. 1 proc. visos žmonijos populiacijos (arba 77 mln. planetos gyventojų) – autistiški asmenys. Autizmas kasmet nustatomas vis didesniam žmonių skaičiui. Kaip atpažinti jo paliestus žmones, kaip juos priimti ir padėti? Apie tai diskutuota Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės veik­los tinklo surengtame nuotoliniame susitikime. 

Raimonda Sprainytė nori grįžti į visavertį gyvenimą.

Prireikus išvykti iš namų gana dažnai kviečiamės taksi. Tokia susisiekimo galimybė patogi, neįpareigojanti iš anksto susiplanuoti savo keliones, šia paslauga galima pasinaudoti bet kuriuo metu. Apie tokią galimybę svajoja ir neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės. Deja, pasikviesti jų poreikiams pritaikyto taksi, į kurį galėtų patys įvažiuoti ir oriai jaustis, vis dar negalima. 

Rekonstruojant Hapsalu pilį Estijoje buvo rastas sprendimas, kaip pritaikyti ją negalią turinčių žmonių poreikiams – patogus privažiavimas nuo stovėjimo aikštelės, įrengtas liftas, sanitariniai mazgai.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje prisistačiusios Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijos žada, kad pokyčiai vyks neišskiriant neįgaliųjų grupės atskiromis programomis, bet visose šioms ministerijoms pavaldžiose srityse. 

Vokietijoje sumontuota rankinio valdymo įranga.

Nuo šių metų padvigubinus specialiojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją negalią turintiems žmonėms atsivėrė didesnės galimybės įsigyti kokybiškesnį automobilį, tačiau vairuotojai kelia kitus klausimus. Viena iš prob­lemų – daugelis vairuotojų priversti važinėti su nelegaliai įrengta rankinio valdymo įranga. 

unsplash.com nuotr.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija daug dėmesio skiria įvairių ministerijų indėliui į visapusišką žmonių su negalia integraciją į visuomenę. Pakviestos į Seimą ministerijos pristato numatomus darbus, kurie prisidės prie didesnės neįgaliųjų teisių apsaugos. Pirmoji prisistatė Susisiekimo ministerija. Jos planuose – geležinkelio stočių pertvarka ir svarstymas negalią turintiems žmonėms leisti važiuoti A+ juosta. 

Dalios Lūžienės Malijonienės iššūkį Merūnui Vitulskiui pristato iniciatyvos „Stip­resni už virusą“ sumanytoja Žydrė Gedrimaitė.

„Draugystė veža“ komandos kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu įgyvendinama iniciatyva „Stipresni už virusą“ pasiekė finišo tiesiąją – jau ateinantį šeštadienį paaiškės ne tik Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“, bet ir kas iš neįgaliųjų iškovos teisę vykti į Roterdamą stebėti šio koncerto.

VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja dr. Eglė Šumskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjusiais metais Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atliko sociologinį tyrimą „Neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų veiklos veiksmingumas ginant ir atstovaujant asmenų su negalia teises ir interesus“. Su viena iš tyrimo autorių – VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros vedėja Egle Šumskiene kalbamės apie tai, ką pavyko sužinoti apie neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas. 

Nerijus įsitikinęs – ir judant vežimėliu galima rasti būdų, kaip aktyviai leisti laisvalaikį su vaiku. Orange studio nuotr.

Nerijus Venckus prisijungė prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kampanijos „Būti tėčiu – didžiausia dovana“. Jo dukrai netrukus bus devyneri. Didelio susidomėjimo sulaukusi kampanija sklaido stereotipus apie tėvystę. Savo istorijomis apie tai, kaip sekasi auginti vaikus, dalijasi ir negalią turintys tėčiai – judantys neįgaliųjų vežimėliais, turintys regos ar klausos negalią. 

Lietuvos aklųjų biblioteka, aptarnaujanti visus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, iš suomių kalbos išvertė ir elektroniniu formatu išleido iliustruotą negalių žodyną vaikams „Žmogus su negalia irgi gali“. Žodyne ne tik pristatoma 120 su negalia ir neįgalumu susijusių sąvokų, bet ir šiltomis, jautriomis iliustracijomis formuojamas šiuolaikiškas, pagarbus požiūris į žmogų su negalia.