Pastebėjus vaiko raidos sutrikimus, Laima Mikulėnaitė ragina kuo anksčiau kreiptis į specialistus.

Balandį minima ne tik Autizmo diena, visas šis mėnuo skirtas autizmo supratimui. Sparčiai daugėjant autistiškų vaikų, auga ir domėjimasis šiuo sveikatos sutrikimu. Virtualus pokalbis su Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologe, socialine pedagoge Laima Mikulėnaite taip pat sulaukė didžiulio dėmesio – prie jo prisijungė net 1 200 autizmu besidominčių žmonių.

Negalią turintiems žmonėms evakuotis iš apšaudomų Ukrainos miestų daug sudėtingiau nei kitiems.

Besitęsiant karui Ukrainoje vis dažniau kalbama apie tai, kad ir Lietuva turėtų ruoštis galimai grėsmei. Ukrainos patirtis parodė, kad esant ekstremaliai situacijai sudėtingiausioje padėtyje atsiduria žmonės su negalia. Ar Lietuvoje esame pasirengę padėti šiems žmonėms? 

Denisas kartu su mama Svetlana atvyko iš Zaporožės, Irina – iš Luhansko.

Socialinis restoranas „Pirmasis blynas“ praėjusių metų rugpjūtį įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pirmame aukšte. Šio restorano patalpose jau vyko ne vienas socialinis projektas. 

Visi ukrainiečių vaikai savaitgaliais kviečiami į nuotaikingą renginį.

Iš Ukrainos nuo karo pabėgo jau daugiau kaip 3 milijonai žmonių. Dalis iš jų – negalią turintys žmonės, kuriems likti karo niokojamoje šalyje ypač pavojinga – slėptuvės nepritaikytos, stringa medicininė pagalba, pradeda trūkti vaistų. Lietuva ėmėsi padėti šiems žmonėms, tačiau juos globojantieji teigia, kad labai sudėtinga patenkinti visus jų poreikius, trūksta ne tik būtiniausių priemonių, bet ir pagalbą pasiryžusių suteikti rankų. 

Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai gydomi ligoninės koridoriuose ir rūsiuose.

Vykstant karui Ukrainoje labiausiai nukenčia negalią turintys žmonės. Daugybė jų yra įkalinti savo butuose – dingus elektrai neveikia liftai, kiti, vaikštantys, slepiasi rūsiuose ir rizikuoja savo gyvybe negaudami vaistų. Baisiausia, kad šiame kare nebeliko jokių taisyklių: bombarduojamos ligoninės, vaikų sanatorijos, psichoneurolologiniai pensionatai. 

Diskusijoje „Ar Kaune gyventi gali, jei negalią turi?“ dalyvavo įvairią negalią turintys žmonės.

Kaune vykusioje konferencijoje „Laisvės idėjų HUB“ viena diskusija buvo skirta negalią turintiems žmonėms. Įvairioms negalioms atstovaujantys pranešėjai kalbėjosi, su kokiais sunkumais susiduria ir ką reikia daryti, kad visi gyventų geriau. Diskusiją moderavo regos negalią turintiesiems atstovaujantis Mindaugas Dvylaitis.

Rasa ir Virginijus Andriukoniai deda visas pastangas, kad Patrikas gyventų kuo visavertiškiau.

Sunkią negalią turinčius vaikus auginančios šeimos su didžiuliu nerimu laukia savo atžalų pilnametystės. Pasak jų, reikia nueiti tikrus kryžiaus kelius, kol teismai nustato vaikų globą, kol atgaunamos šiuo laikotarpiu prarastos socialinės garantijos ir kt. Nors įvairiuose susitikimuose su valdžios atstovais, konferencijose šis klausimas keliamas nuolat, esminių pokyčių vis dar nėra. 

Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo Administracinių nusižengimų kodekse būtų atskirai išskirta bauda už automobilio statymą neįgaliojo asmens vietoje. Už neteisėtą automobilio statymą neįgaliųjų automobiliams skirtose vietose vairuotojus siūloma bausti nuo 60 iki 180 eurų. 

Negalią turinčios moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria 2–3 kartus dažniau nei kitos moterys. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atliktas viktimologinis tyrimas (analizuojantis nusikaltimo aukas) patvirtino ne tik šią statistiką, bet atskleidė ir gerokai platesnį vaizdą. 

Asta Kuktienė su šeima.

„Lietuvos žmonės yra nuostabūs“, – sako vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja Asta Kuktienė. Jai pavyko įgyvendinti savo svajonę – įkurti dienos centrą, kurį netrukus galės pradėti lankyti ir negalią turintys, ir jos neturintys vaikai. Pasak centro įkūrėjos, tai ji gali padaryti tik dėl to, kad daugybė žmonių palaikė ir padėjo.