Deinstitucionalizacijos procesams įsibėgėjant, Lietuvoje atsiranda vis naujų žmonių su negalia apgyvendinimo formų. Viena iš jų – savarankiško gyvenimo namai. Juose apsigyvena žmonės, kurie dar yra gana savarankiški, bet jau nebenori ar nebegali gyventi vieni, jiems reikalinga didesnė ar mažesnė specialistų pagalba.
Kūrėsi sunkiai, tačiau rezultatas – puikus
Beveik trejus metus savarankiško gyvenimo namai veikia Biržuose. Jaukiuose, šviesiuose kambariuose su erdviais balkonais šiuo metu gyvena 16 negalią turinčių ir vyresnio amžiaus žmonių.
Biržų rajono mero pavaduotoja Irutė Varzienė mena, kaip gimė idėja rajone steigti savarankiško gyvenimo namus. „Mūsų rajonas sensta, atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems reikia nuolatinės priežiūros. Idėją realizuoti pradėjome 2011-aisiais. Neslėpsiu – buvo nelengva. Net keletą kartų teko koreguoti techninį projektą. Kol pradėjome statybas, gerokai išaugo medžiagų kainos. Taigi projektui įgyvendinti labai trūko pinigų“, – pasakoja I. Varzienė.
Savarankiško gyvenimo namų statybas finansavo Europos Sąjunga, dalį lėšų pridėjo Biržų rajono savivaldybė. Mūriniame pastate įrengta 15 butų: vienas ‒ dvivietis, o visi kiti – vienviečiai. Visos patalpos pritaikytos tiek žmonėms su judėjimo, tiek su regos negalia.
„Labai norėjosi, kad žmonės įsikurtų naujame pastate. Nors problemų būta daug, esame labai dėkingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri palaikė mūsų projektą, skyrė lėšų. Tačiau pinigų vis tiek nepakako visiems numatytiems darbams: neįrengėme trečiojo pastato aukšto, gražios terasos, kuri buvo numatyta pirminiame projekto variante“, – sako mero pavaduotoja, tuo metu ėjusi Biržų rajono merės pareigas.
Jos teigimu, statybų problema buvo ne vienintelė, su kuria susidūrė projekto įgyvendintojai. „Iš pradžių neatsirado žmonių, norinčių apsigyventi naujai įrengtuose savarankiško gyvenimo namuose. Mūsų rajonas nedidelis, jame sklandė gandai, kad tai bus dar vieni globos namai, kad iš apsigyvenusiųjų juose atims visus daiktus, nieko ten nebus galima daryti ir spręsti patiems. Įtampą didino ir kai kurie politikai, vietos žiniasklaidos atstovai, piešę savarankiško gyvenimo namus neigiamai. Tačiau džiaugiuosi, kad nepasitikėjimas ir baimės pamažu išsisklaidė, pasiektas rezultatas pasirodė puikus“, – kalba I. Varzienė.
Biržų savarankiško gyvenimo namai įsikūrė naujame pastate.
Žmonės patenkinti galimybe gyventi savarankiškai
Biržų rajono socialinių paslaugų centro, kuriam priklauso savarankiško gyvenimo namai, direktorius Eividas Šernas primena, kad, remiantis rajono tarybos patvirtinta tvarka, apsigyventi įstaigoje gali tik Biržų rajono gyventojai. „Gyventojų vertinimą atlieka seniūnijų socialinio darbo organizatoriai. Jie teikia kandidatūras rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui, kur sudaryta komisija sprendžia, ar žmogus tikrai neturi gyvenamosios vietos, ar jam tokios paslaugos išties reikia, kokios jo pajamos, kiek galės mokėti už paslaugas. Tada žmonės nukreipiami pas mus, o mes juos įkurdiname savarankiško gyvenimo namuose“, – dėsto E. Šernas.
I. Varzienė sako, kad tokie namai, kur gyventojai, padedami specialistų, galėtų savarankiškai tvarkytis asmeninį gyvenimą, labai reikalingi. „Žinoma, nesinorėtų visko piešti vien tik rožinėmis spalvomis. Nuolat susiduriame su įvairiomis problemomis. Štai apgyvendinome vieną proto negalią turintį žmogų, kuris, kaip pasirodė vėliau, kėlė pavojų tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai, jo negalia buvo pernelyg didelė, kad galėtų gyventi savarankiškai. Nors Biržuose įsikūrę žmogaus tėvai labai norėjo, kad jų vaikas gyventų tame pat mieste, tačiau galų gale pažvelgė į situaciją geranoriškai, supratingai ir sutiko, kad jų atžalai bus geriau gyventi nuolat prižiūrimam specialistų. Padėjome žmogui apsigyventi Skėmų globos namuose“, – dėsto I. Varzienė.
Ji pabrėžia, kad ir dabar savarankiško gyvenimo namuose pasitaiko įvairių situacijų. Nenuostabu: juk tai – kasdienybė, gyvenimas. Tačiau mero pavaduotoja pasidžiaugia, kad šių namų reputacija tarp rajono gyventojų pasikeitė iš esmės. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų juose apsigyventi.
„Daug metų dirbu socialinėje srityje ir pastebėjau, kad lietuvaičiai savo namų laikosi įsikibę, juos palieka itin sunkiai. Kartais prireikia dvejų ar trejų metų, kad jie apsispręstų žengti tokį žingsnį. Nuosavas būstas paliekamas tik tuo atveju, jei žmogaus sveikata visai suprastėja, jis nebegali gyventi savarankiškai. Tačiau atvykę į savarankiško gyvenimo namus kone visi džiaugiasi puikiomis sąlygomis, gražia aplinka, kokios sakosi nesitikėję ir nesapnavę“, – kalba mero pavaduotoja.
Biržų rajono mero pavaduotoja Irutė Varzienė – Janinos viešnia.
Žmonės atgauna jėgas
Savarankiško gyvenimo namuose įdarbinti 5 žmonės: 4 budėtojai, kurie keičiasi visą parą, ir socialinė darbuotoja, kuri būna darbo valandomis. „Prieš ateidama dirbti į savarankiško gyvenimo namus, buvau policijos pareigūnė, taigi darbas su žmonėmis man nėra naujovė. Gera matyti, kaip apsigyvenę savarankiško gyvenimo namuose žmonės atsigauna, sustiprėja. Štai Virginija pas mus atkeliavo neįgaliojo vežimėlyje, o dabar jau vaikšto pati. Pagerėjus gyvenimo sąlygoms, pasitaiso ir žmonių sveikata“, – kalba socialinė darbuotoja Dalia Mukienė.
Ji pasakoja, kad savarankiško gyvenimo namų gyventojai nuolat bendrauja tarpusavyje, visi kartu švenčia įvairias šventes. Ypač didelė šventė čia – Joninės, nes tarp savarankiško gyvenimo namų gyventojų ‒ net trys Janinos ir vienas Jonas.
D. Mukienė sako, kad savarankiško gyvenimo namų gyventojai patys gražina savo aplinką, moterys ypač mėgsta prižiūrėti gėles, kurių gausu ne tik viduje, bet ir lauke.
„Balandį suėjo dveji metai nuo tada, kai apsigyvenau čia. Iki tol nuomojausi butą be patogumų Biržuose. Jau 20 metų man nustatyta negalia. Pasiūlymo apsigyventi čia sulaukiau pačiu laiku, dabar negaliu atsidžiaugti. Mano vaikai jau užaugę, turi savo gyvenimus, o aš čia radau nemažai naujų draugų, kartu einam į renginius mieste. Dabar jaučiuosi gerokai sveikesnė nei anksčiau. Čia visada yra kas padeda, konsultuoja, pataria“, – pasakoja viena iš trijų čia įsikūrusių Janinų.
Kita gyventoja, Birutė, čia gyvena nuo pat savarankiško gyvenimo namų įsikūrimo. Ji džiaugiasi tvyrančia ramybe, draugiškais santykiais. „Gyvendamas atskirai, tampi užsidaręs, užsisklendęs. Čia gyventi ramu, saugu ir gera. Man patinka būti šiek tiek atskirai nuo kitų, vaikštau viena, viena keliauju į miestą. Tačiau panorusi visada randu su kuo pabendrauti“, – pasakoja moteris.
Savo naująjį būstą akivaizdžiai myli dar viena Janina. Jos kambaryje nerasi nė dulkelės. Jame moteris įsikūrė prieš trejus metus. „Anksčiau gyvenau Nemunėlio Radviliškyje, dirbau kultūros namuose. Iš pradžių kraustytis į savarankiško gyvenimo namus buvo baugu – nežinojau, kokios čia bus sąlygos, kaip sutarsiu su kitais. Dabar jaučiuosi puikiai. Turiu draugę, su kuria visur einame kartu. Žiemą čia šilta, švaru“, – kalba moteris.
Savarankiško gyvenimo namų gyventojai iš savo lėšų susimoka už paslaugas – vandenį, šildymą, elektrą, patys gaminasi maistą. Nors ir tenka pataupyti, visi sako, kad pinigų pakanka viskam. Tačiau E. Šernas pabrėžia, kad savarankiško gyvenimo namų išlaikymas rajono savivaldybei kainuoja nemažai. Reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, išlaikyti patalpas, mokėti gyventojams kompensacijas – susidaro nemaža suma. Tačiau viską atperka tai, kad žmonės patenkinti, jie gali ilgiau išlikti savarankiški.
Pasak E. Šerno, savarankiško gyvenimo namai – tarsi tarpinė institucija, kur žmonės gyvena tam tikrą laiką, kol sugrįžta į bendruomenę ar perkeliami į socialinės globos namus. „Mūsų namų gyventojų rotacija – natūrali, tie, kurie silpnesni, iškeliauja į kitas įstaigas. Bet to, su kai kuriais tenka atsisveikinti dėl to, kad jie nesilaiko taisyklių, tačiau tai – labai reti atvejai“, – sako jis.
Biržų savarankiško gyvenimo namų socialinė darbuotoja Dalia Mukienė.
Vilūnų bendruomenė priėmė kaip savus
Dar vieni savarankiško gyvenimo namai veikia Kaišiadorių rajone, Vilūnuose. Ten šiuo metu gyvena 15 proto ir psichikos negalią turinčių žmonių. Nors, steigiant panašias įstaigas, dažnai susiduriama su aplinkinių pasipriešinimu, Vilūnų savarankiško gyvenimo namų direktorė Rūta Sadauskaitė džiaugiasi, kad kaimo bendruomenės pasipriešinimo nesulaukė. Žmonės priėmė savarankiško namų gyventojus, kviečia į bendruomenės šventes, kitus renginius.
Vilūnų savarankiško gyvenimo namai įsikūrę taip pat už Europos Sąjungos lėšas renovuotoje Vilūnų pagrindinėje mokykloje. Patalpos jaukios, šviesios, kiekvienas gyventojas įsikūręs atskirame bute su virtuvėle, sanitariniu mazgu. Iš viso čia yra 15 kambarių. R. Sadauskaitė pasakoja, kad pastate įrengtas aeroterminis šildymas, kuris padeda taupyti lėšas.
Vilūnų savarankiško gyvenimo namuose įsikūrę žmonės, turintys nesunkią negalią, bet neįstengiantys tvarkytis buities be specialistų pagalbos. Gyventojai čia atvykę iš įvairių vietovių. Visi kalbintieji sako, kad čia jaučiasi saugūs, daugelis mėgsta skaityti, eiti pasivaikščioti po apylinkes, bendrauja su vietos gyventojais.
Lina JAKUBAUSKIENĖ
Autorės nuotr.
