22
P, Lap
11 Nauji straipsniai

Negalią turinčius žmones pažinsime tik tada, jei daugiau būsime kartu

Diskusijoje „Kaip nuimti įtampą nuo negalios?“ kalbėta apie tai, kaip bendrauti su skirtingų negalių turinčiais žmonėmis.

Tolerancijos link
Nustatymai

Lietuvos neįgalios organizacijų forumas pradėjo informacinę kampaniją „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“. Jos pradžia tapo kartu su Švedijos ambasada surengta diskusija „Kaip nuimti įtampą nuo negalios?“ 

Vis dar šalinamės negalią turinčio žmogaus

Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė, Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje pristatydama kampaniją „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“ pabrėžė, kad negalią turintiems žmonėms įsilieti į visuomenę trukdo kliūtys ne tik aplinkoje, bet ir mūsų galvose – vis dar matome sutrikimą, o ne žmogų, o tai trukdo lygiavertiškai bendrauti. Jos teigimu, tokių kampanijų labai reikia – dar dažnai sutrinkame pamatę negalią turintį žmogų, šalinamės jo.

„Dėl to kalta izoliacinė politika, kurioje daugelį metų gyvenome“, – sako D. Juodkaitė, kviesdama pasikalbėti apie tai, kaip išvengti nejaukių situacijų susidūrus su negalią turinčiais žmonėmis.

Tradiciškai jau ne pirmus metus prie Savarankiško gyvenimo dienai skirtų LNF akcijų prisijungia ir Švedijos ambasada. Pernai buvo pristatyti filmukai apie prieinamą miestą. Šiemet sukurti vaizdo klipai apie negalios etiketą, apie tai, kaip bendrauti su skirtingų negalių turinčiais žmonėmis. Šias iniciatyvas pasveikino Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist.

Keturiuose informaciniuose filmukuose, kuriuos režisavo Eimantas Belickas, nusifilmavo skirtingų negalių turintys žmonės. Juos kalbino žinomi LRT televizijos laidų vedėjai Eglė Daugėlaitė, Deividas Jursevičius, Nomeda Marčėnaitė, portalo www.lrt.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius. Šiuos filmukus jau galima pamatyti per LRT televiziją, jie transliuojami ir per LTR radiją.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Bud­rienė pasidžiaugė, kad būtent ši televizija tapo informacinės kampanijos „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“ partnere. Jos teigimu, LRT vis daugiau atsiranda įvairių poreikių žmonėms pritaikytų laidų. Ši televizija pirmoji pradėjo taikyti garsinio vaizdavimo metodą. „Tenka tik apgailestauti, kad žmonių su negalia interesai ilgai nepateko tarp prioritetų“, – sakė LRT generalinė direktorė. Ji patikino, kad LRT kelia sau tikslą tapti visos Lietuvos žmonių transliuotoju. Turinio pritaikymas vis labiau suprantamas ne kaip paslauga, o kaip pareiga.

Diskusijoje savo patirtimi dalijosi ir judėjimo, ir regos negalią turintieji. 

Reikia daugiau būti kartu

Žurnalisto Pauliaus Gritėno kalbinami diskusijos dalyviai svarstė apie tai, kas galėtų padėti išsklaidyti įtampą, kylančią sutikus negalią turintį žmogų.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė papasakojo, kad jos vadovaujamoje mokykloje mokosi 96 įvairių specialiųjų poreikių turintys vaikai, tai yra 16 proc. visų mokyklos moksleivių. Direktorės teigimu, vaikas kitą vaiką priima labai natūraliai, todėl problemų jiems bendraujant nekyla. Žinoma, pasitaiko, kad pasišaipo vieni iš kitų arba paklausia, kodėl jų bendraklasis nevaikšto ar neturi rankos. Labai svarbu, kad mokytojas tinkamai paaiškintų. V. Ališauskienės teigimu, negalią turintys vaikai yra tokie patys, kaip visi – jie nori ir išdykauti, ir žaisti, tik mes į juos žiūrime kaip į kitokius. Direktorė papasakojo situaciją – kartą gerai besimokančius vaikus vežė į ekskursiją į Latviją. Kartu buvo ir negalią turinčių vaikų. Lankantis muziejuje, kuriame buvo daug prabangių daiktų, grupė jautė nemalonius žvilgsnius – kad tik jie nieko neliestų, greičiau išeitų. Vienoje salėje buvo baltas rojalis, prie kurio direktorė pakvietė atsisėsti neregius brolius dvynius. Jie pradėjo 4 rankomis nuostabiai skambinti Bethoveną. „Tai pakeitė viską. Jautėme, kaip pasikeitė atmosfera, į mus visai kitaip pradėjo žiūrėti tiek muziejaus darbuotojai, tiek lankytojai“, – prisimena V. Ališauskienė.

Direktorė įsitikinusi, kad baimės kyla iš nepažinimo – reikia visiems kuo daugiau bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis ir tuomet išnyks mus skiriančios ribos.

Portalo www.lrt.lt vyriausiais redaktorius M. Jackevičius sako dar ir dabar matantis situacijų, kai tėvai slepia savo negalią turinčius vaikus netgi nuo giminaičių. „Kai vaikai auga kartu, prie jų pripranti ir natūraliai priimi“, – įsitikinęs žurnalistas.

Keliautoja, kurčiųjų teisių aktyvistė Monika Kumžaitė sako neretai susidurianti su situacijomis, kai žmonės, supratę, kad ji negirdi, išsigąsta ir pabėga. Pasak merginos, bendrauti galima ir paprasčiausiai žodžius užrašant arba pasitelkiant elementarius gestus. Monika svajoja, kad mokyklose atsirastų nors minimalios gestų kalbos pamokos. Tada susikalbėti taptų daug lengviau.

Neįgaliojo vežimėliu judančio Mindaugo Kraulaidžio teigimu, judėjimo negalią turintiems žmonėms laisvai jaustis kliudo kliūtys aplinkoje. Jis sako kurį laiką gyvenęs Suomijoje, ten galėjo visur įvažiuoti. Lietuvoje atvirkščiai – nustembi, jei kur nors gali patekti be kliūčių. Mindaugo manymu, neįmanoma iš karto pritaikyti visų senų pastatų, bet nėra labai sudėtinga panaikinti vieną laiptelį, kuris dažnai sutrukdo patekti į pastatus. Vaikinas sako kartais susiduriantis su situacijomis, kai net artimi žmonės mažus vaikus, anūkus saugo, kad jie neatsisėstų į neįgaliojo vežimėlį – tarsi neįgalumu būtų galima užsikrėsti.

Tim van Wijkas, atvykęs iš Nyderlandų, Lietuvoje įkūrė kavinę „Pirmas blynas“, kurioje įdarbino intelekto negalią turinčius jaunuolius. Deja, pas mus dar nėra įprasta, kad šie žmonės dirba, bet Timas sako norintis pakeisti šią nuostatą – kviečia apsilankyti jo kavinėje ir įsitikinti, kiek daug gali intelekto sutrikimų turintys žmonės. Gal pamatę, kaip jie šypsosi, kaip nuoširdžiai atlieka savo darbą, juos panorės įdarbinti ir kiti darbdaviai.

Timas nelepia, kad pirmiausiai reikėjo pakeisti pačių jaunuolių mąstymą – parodyti, kad jie gali daugiau, negu tik plauti grindis, išmokyti prisiimti atsakomybę. LRT laidų vedėjos Nomedos Marčėnaitės, kuri apsilankė „Pirmame blyne“, manymu, su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis bendrauti labai paprasta – tereikia būti nuoširdiems.


Kaip nuimti įtampą nuo negalios?

Paralimpinių žaidynių golbolo čempionas, informacinių technologijų specialistas Justinas Pažarauskas taip pat sako susiduriantis su įvairiomis kuriozinėmis situacijomis dėl savo negalios. Ypač, jo teigimu, sutrikdo, kai žmogus net nepaklausęs puola padėti. Jo teigimu, neregiams pagalba išties gali praversti, tačiau pirmiausia svarbu įsitikinti, kad jos reikia. Kitaip užuot padėjus galima netgi pakenkti. Justas siūlo pirmam užkalbinti neregį ir tiesiog paklausti, ar jam reikia pagalbos. Be to, Justas yra linkęs juokauti apie su negalia susijusias situacijas. Tai padeda sumažinti įtampą. „Galbūt nejauku būna pirmą kartą, bet kai visi aplinkui mato neregius, tada ir nejaukumas išnyksta“, – sako J. Pažarauskas.

Pasak diskusijos dalyvių, su negalią turinčiais žmonėmis reikia bendrauti taip, kaip su ir visais – nepulti pagelbėti nepaklausus, ar to reikia, ir kalbėti su jais pačiais, o ne su palydovu ar gestų kalbos vertėju. Visais atvejais labai trikdo spoksojimas, akivaizdžiai rodomas gailestis. Tačiau bendriausias patarimas – atsipalaiduokime. Matykime žmogų – ne jo negalią.

Aurelija BABINSKIENĖ
Sigitos Inčiūrienės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt