20
T, Lap
9 Nauji straipsniai

Kompetencija darbdaviui mažiau svarbi už negalią?

Socialine iniciatyva „Lygink rūbus, ne žmones“ susidomėjo nemažai vilniečių.

Tolerancijos link
Nustatymai

„Lygink rūbus, ne žmones“ – kvietė sostinės Vinco Kudirkos aikštėje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva surengta akcija, kuria buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į diskriminaciją darbo rinkoje patiriančius žmones. Ja susidomėjusieji keletą minučių lygino marškinius, taip simboliškai išreikšdami solidarumą su socialinę atskirtį patiriančiais pažeidžiamų grupių atstovais.  

Vaida Kaikarienė ir Kęstutis Gumbrys tikino, kad „Rimi“ prekybos tinklas jau 12 metų įdarbina negalią turinčius žmones. 

Simona Kunigonytė irgi patyrė, kad negalia trukdo įsidarbinti.

 

Svarbiausia – pakeisti požiūrį

„Ačiū, tu ką tik išlyginai! Puiku, kol tai rūbai, o ne žmonės, jų gyvenimo istorijos ir profesinė patirtis. Juk kiekvienas iš mūsų – lygus ir bet kurį darbą, turėdamas tam reikalingas kompetencijas bei įgūdžius, gali padaryti vienodai gerai. Sutinki? Šis segtukas – simbolis, kad pritari ir palaikai, jog visi mes lygūs, o mūsų galimybės darbo rinkoje – vienodos“, – specialiu skalbinių segtuku ir kortele su tokiu įrašu akcijos organizatoriai atsilygino kiekvienam, pasiuntusiam žinutę darbdaviams, kad lyginti verta tik drabužius, bet ne žmones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, atskirties problema Lietuvoje dar labai opi. Daliai žmonių darbo rinkoje vietos neatsiranda ne dėl kompetencijų ir gebėjimų stokos ar noro dirbti, bet dėl įsišaknijusių stereotipų ar nepagrįstų baimių. Apklausos rodo, kad tik 37 proc. šalies gyventojų yra tvirtai įsitikinę, jog priimant į darbą svarbiausias kriterijus yra žmogaus kvalifikacija bei gebėjimai, o ne jo asmeninė praeitis, sveikatos būk­lė ar kilmė.

Pasak ministro, vis dar egzistuoja lyčių diskriminacija, nes kartais moterims sunku patekti į tam tikras darbo sritis, kitose diskriminuojami vyrai. Atskirtį patiria ir iš įkalinimo įstaigų grįžę, reabilitacijos procesus praėję žmonės, vaikų globos namų auklėtiniai. Yra ir daugiau socialinės atskirties grupių (tarp jų – ir dalis neįgaliųjų, kurių negalia nėra aiškiai matoma), kurioms priklausantys žmonės vengia prisistatyti, atskleisti savo socialinę padėtį, nes žino, kad tai sumažins galimybes dalyvauti visuomenėje, susirasti darbą. Vis dėlto, pasak L. Kukuraičio, atsiranda vis daugiau socialiai atsakingų bendruomenių ir darbdavių, priimančių šiuos žmones, besistengiančių jiems padėti. „Tikiu, kad suvieniję jėgas, šį požiūrį galime pasiekti“, – vylėsi ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ragino vertinti žmogaus kompetencijas, o ne negalią. 

„Mes matome tik teigiamybes“

Simbolinį lygintuvą į rankas paėmė ir „Rimi Lietuva“ personalo partnerė Vaida Kaikarienė bei kartu su ja renginyje dalyvavęs klausos negalią turintis įmonės kainodaros asistentas Kęstutis Gumbrys. V. Kaikarienė pasidžiaugė, kad „Rimi“ ši akcija – tik simbolinis veiksmas, nes jų atstovaujama įmonė savo darbuotojų niekaip neskirsto, nerūšiuoja ir nelygina. Jau daugiau kaip 12 metų joje kartu su visais dirba neįgalieji, didžiąją personalo dalį sudaro vyresni kaip 55 metų žmonės.

K. Gumbrys – vienas iš daugiau kaip 150 neįgalių „Rimi“ darbuotojų. Apie 30 proc. jų turi klausos, nemažai – įvairią fizinę negalią, yra ir autistiškų darbuotojų. V. Kaikarienė neslepia, kad kolegos dažnai klausia, kaip jie susikalba su neprigirdinčiais ar visiškai negirdinčiais darbuotojais. „Su šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis tai visai paprasta, – sako ji. – Iš pradžių, kai darbuotojas tik pradeda dirbti ir visi turime tam pasiruošti, sunkumų gali kilti, tačiau mūsų patirtis rodo, kad visi sunkumai yra įveikiami.“

Pasak V. Kaikarienės, reikėtų visiems pabandyti ir išdrįsti dirbti su tokiais žmonėmis. „Tik­rai pamatysite naudą ir ateinančių žmonių motyvaciją bei sugebėjimus. Jie tikrai turi labai gerų gebėjimų ir talentų“, – sako „Rimi“ atstovė. Tai patvirtina ir ISM universiteto, su kuriuo „Rimi“ bendradarbiauja, atliktas tyrimas, kuriuo buvo aiškintasi, kaip klientai reaguoja į negalią turintį aptarnaujantį personalą, kokia neįgalių kolegų įtaka kolektyvui.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad kolektyvai, kuriuose dirba klausos arba kitą negalią turintys darbuotojai, yra lojalesni, juose šiltesnė atmosfera, žmonės malonesni vieni kitiems. Mes matome tik teigiamybes“, – džiaugėsi V. Kaikarienė. Pasak jos, neįgalių darbuotojų neignoruoja ir pirkėjai.

V. Kaikarienė pabrėžė ir tai, kad įdarbindama neįgaliuosius, „Rimi“ nesinaudoja valstybės subsidijomis, nes laiko juos tokiais pačiais, kaip ir kiti darbuotojai, ir netaiko jokių išskirtinių sąlygų. Panašiai kaip „Rimi“ prekybos tinkle, atviroje darbo rinkoje Lietuvoje dirba apie 40 tūkst. neįgaliųjų.

Socialinė akcija „Lygink rūbus, ne žmones“ kvietė solidarizuotis su socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis.

Dalis socialinių įmonių lėšų – Užimtumo fondui

Socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio teigimu, diskriminuojamų žmonių ratas yra kur kas didesnis, nei įsivaizduojama. Darbo neturi apie 100 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama jų integracijai į atvirą darbo rinką, siekiama vienodos valstybės paramos ne tik socialinėms, bet ir visoms neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms. Socialinės įmonės, kuriose dirba apie 7 tūkst. negalią turinčių darbuotojų, per metus gauna 30 mln. eurų subsidiją, o daugiau nei 40 tūkst. atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgaliųjų skiriama tik apie 3 mln. eurų parama.

L. Kukuraičio nuomone, Seimui priėmus Socialinių įmonių įstatymo pataisas, ši situaciją turėtų bent iš dalies pasikeisti. Pasak jo, tarp neįgaliųjų bus mažiau nelygybės. „Bent jau III grupe nebus piktnaudžiaujama: tie žmonės, kurie gali dirbti atviroje darbo rinkoje, ten ir turėtų dirbti, o socialinėms įmonėms paliktas finansavimas tik I ir II grupei“, – sakė ministras, pridurdamas, jog dalis socialinių įmonių finansavimui skirtų lėšų dabar bus nukreipiamos į Užimtumo fondą, kad galima būtų labiau padėti į atvirą darbo rinką norintiems integruotis neįgaliesiems. Dar viena motyvuojanti priemonė – mažėjanti mokesčių našta. Dirbantiems neįgaliesiems nuo minimalaus darbo užmokesčio nebus atskaitomi pajamų mokesčiai. Naudingas turėtų būti ir reikalavimas 75 proc. socialinių įmonių pelno skirti integracijos reikmėms.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt