12
A, Lap
10 Nauji straipsniai

Europarlamentarų biurai – atviri, bet ne neįgaliesiems

Atidarymo dieną prie Europos Parlamento narių biuro buvo pastatyta nuovaža.

Tolerancijos link
Nustatymai

Panevėžietis Jonas Dumša sunerimo – Lietuvoje garsiai giriamasi, kad atidaromi šiuolaikiški Europos Parlamento narių biurai, kurie bus atviri visiems, bet negalią turintieji čia jaučiasi nelaukiami. 

Kitą dieną po biuro atidarymo, neliko ne tik gėlių, bet ir nuovažos.

Norėtų įvažiuoti savarankiškai

„Mes buvome pakviesti į europarlamentarų Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus biuro atidarymą Panevėžyje. Man užklausus, kaip aš ten pateksiu, pasakė, kad išspręs prob­lemą. Nuvažiavęs pamačiau laikiną pandusą. Po to jį nuėmė“, – dalijasi įspūdžiais Jonas. Per atidarymą vyras į biurą pateko, tačiau pats negalėjo užvažiuoti – reikėjo pagalbininko užstumti, atidaryti duris. Be to, nebuvo pagalvota apie tualeto pritaikymą – atrodytų, smulkmena, tačiau žmogui vežimėlyje tai sukelia daug nepatogumų – tenka išeiti iš renginio anksčiau ir skubėti namo.

„Manau, kad pirmą kartą Panevėžyje atidaromas toks atviros erdvės biuras, – sakė R. Juknevičienė biuro atidarymo metu. – Siekiame, kad tai būtų erdvė diskusijoms nepriklausomai nuo to, kokiai partijai tu priklausai, kokių pažiūrų esi.“

„Džiugu, kad atsiranda naujos erdvės, kur žmonės gali rinktis bei daugiau sužinoti apie Europos Parlamento darbą ir Lietuvos atstovų veiklą. Čia vyks įvairūs renginiai, susitikimai, parodos – sveikintinas toks europarlamentarų bendravimas su visuomene, bet norėtųsi, kad šios erdvės būtų atviros visiems. Manau, kad europarlamentarai, rinkdamiesi patalpas biurams arba jas renovuodami, turėtų pagalvoti apie visus žmones. Dabar net neplanuojama daryti užvažiavimų. Kai lankėmės Europos Parlamente Briuselyje, mūsų europarlamentarai pasidžiaugė, kad čia neįgalieji gali laisvai judėti, dirbti. Kodėl tų pačių vertybių nepritaikius ir Lietuvoje?“ – klausia Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungai vadovaujantis ir šių žmonių interesus ginantis J. Dumša.


Vienas laiptelis – ne kliūtis?

Europarlamentarės Rasos Juknevičienės biuro Lietuvoje vadovė Jūratė Mockuvienė teigia, kad Vilniuje patekti į Europos Parlamento narių biurą nėra sudėtinga, nes tėra vienas žemas laiptelis ir dvivėrės durys. Atsiradus poreikiui, durų antroji pusė atidaroma. „Įsitikinome, kad biuro atidarymo ceremonijos dieną jokių problemų dėl įvažiavimo į biurą neįgaliesiems nekilo. Be to, biure visuomet yra darbuotojų, kurie padeda įvažiuoti. Keisti durų konstrukcijos mes negalime, nes pastatas yra saugomas kultūros paveldo objektas“, – sakė J. Mockuvienė. Ji pridūrė, kad dėl Panevėžio biuro situaciją aiškinsis. Patalpos abiem atvejais yra nuomojamos, todėl nuomininkai be atskiro nuomotojų leidimo nieko keisti negali.

J. Dumšos tokie aiškinimai neįtikino – žmonės turbūt nesusidūrę su neįgaliaisiais ir jiems atrodo, kad nedidelė kliūtis – nieko tokio. Tačiau tas vienas laiptelis, neatsidarančios durys iš esmės riboja žmogaus savarankiškumą. Jis turėtų pats atsidaryti duris, savarankiškai įvažiuoti – juk ne visi turi pagalbininkų, kurie visą dieną lydėtų.

J. Dumša atkreipia dėmesį, kad planuojama netrukus patalpas atidaryti kituose miestuose. A. Kubilius patikino, kad tokius biurus žadama atidaryti Šiauliuose, Kaune, Klaipėdoje. „Norėtųsi, kad nepasikartotų tos pačios klaidos. Juk jie puoselėja europines vertybes. Jungtinėje Karalystėje negausi leidimo veik­lai, jei patalpos bus neprieinamos“, – svarsto neįgaliųjų atstovas. Jo neįtikina, kad pastatas yra paveldo objektas – kitose šalyse ir pilis pritaiko. O jei patalpos nuomojamos, paprasčiausiai galima pasirinkti kitas.“

Jonas Dumša į biuro atidarymą pakvietusiems europarlamentarams pasiguodė, kad negalėjo savarankiškai įvažiuoti į patalpas. 

Viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos turi būti pritaikytos

Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas Panevėžio apskrityje Algis Giba taip pat apgailestauja, kad pandusas, kaip ir gėlės prie durų, buvo pastatyti tik biuro atidarymo proga. „Mačiau, kad tas pandusas yra sukaltas iš plokščių, kad jis neilgalaikis, bet maniau, kad nors porą mėnesių pabus. Pasirodo, padarytas tik atidarymui“, – juokiasi A. Giba. Jis prižiūri, kad Panevėžio apskrityje naujai statomi ir rekonstruojami objektai būtų prieinami neįgaliesiems – vertina parengtus projektus. Paprastojo remonto atveju, kai pagal įstatymus statinių pritaikyti neprivaloma, savivaldybė turi teisę nuspręsti, ar patalpos susijusios su neįgaliųjų interesais. Tokiomis gali būti laikomos visos viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos. Jų Panevėžyje tenka vertinti nemažai, kiek kitaip yra Pasvalyje ir Biržuose. Šiuo atveju jokio projekto jam vertinti neteko, nors biuras buvo remontuojamas. Jei buvo atliktas tik kosmetinis remontas ir jokių didelių pakeitimų nebuvo daroma, tuomet projekto nereikia. Galima daryti išvadą, kad buvo pasirinktas netinkamas pastatas. „Suprantu, kad norisi patalpų centre, tačiau galima pasirinkti ir kitas. Šiuo atveju tikrai yra neįgaliųjų, kaip ir kitų miestiečių, interesas nevaržomai patekti į patalpas, kuriose, kaip kalbama, bus rengiami įvairūs renginiai. Europarlamentarai – mūsų atstovai. Visi žmonės turi teisę susipažinti su jų veikla, – sako Aplinkos pritaikymo asociacijos atstovas. –Tai požiūrio klausimas. Aš, pavyzdžiui, jau neinu į renginius, jei bus laiptelis ir kažkam mane teks nešioti.“


Biurui išlaikyti – didelės lėšos

Europarlamentarai, prie visų kitų išmokų, papildomai gauna 4,5 tūkst. eurų išlaidoms, susijusioms su parlamentine veik­la, padengti. Šios lėšos skirtos biuro nuomai ir išlaikymui, telefonui, reprezentacinėms reik­mėms, parodoms ir konferencijoms organizuoti. Per metus vienam EP nariui susidaro 54 tūkst. eurų.

Šį rudenį savo biurus atidarė nemažai Europos Parlamento narių. Deja, jų prieinamumas, atrodo, europarlamentarams nėra svarbus. Kad biuras Vilniuje nepritaikytas, patvirtino ir Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės biuro vadovas Rimantas Kairelis: „Mūsų biuras yra laikinai nuomojamose senose patalpose, kurias sunku pritaikyti neįgaliesiems vežimėliuose. Šią problemą mes sėkmingai sprendžiame susitikimus su neįgaliaisiais rengdami Vilniaus Europos namuose, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems.

Šie namai, kuriuose yra Europos Parlamento informacinis biuras, skirti Europos Parlamentų narių renginiams ir susitikimams. Čia neįgalieji gali gauti visą informaciją apie Europos Parlamento veiklą. Susitikimus su neįgaliaisiais Vilija rengia ir Europos Parlamente, kur yra pag­rindinė jos darbo vieta.“

Aurelija BABINSKIENĖ
Jono Dumšos asmeninio archyvo nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt