06
P, Gruo
10 Nauji straipsniai

Laikraštis lengvai skaitoma kalba – kad informaciją suprastų visi

Susitikimas lengvai skaitoma kalba rengiamo laikraščio „8 sidor“ redakcijoje.

Tolerancijos link
Nustatymai

Gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Neretai būna sunku susiorientuoti užplūdusiame naujienų sraute, atsirinkti, kas svarbu. Ką bekalbėti apie skaitymo sunkumų ir intelekto sutrikimų turinčiuosius, vaikus, žmones, kuriems sunku susikaupti dėl kokios nors neurologinės ligos. 

Laikraštis, suprantamas visiems

Siekiant, kad visi žmonės galėtų gauti naujienas, Švedijoje nuo 1984 metų leidžiamas laik­raštis lengvai suprantama kalba „8 sidor“ (liet. 8 puslapiai). Iš pradžių jis buvo skirtas intelekto negalią turintiems žmonėms, tačiau palaipsniui laikraščio skaitytojų ratas labai išsiplėtė – jį skaito ne tik tie, kuriems sunkiau skaityti ar rašyti, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, mokiniai, o pastaruoju metu itin padaugėjo jį besirenkančių imigrantų. Laikraštis turi garsinę versiją, spausdinamas ir Brailio raštu.

Kartą per savaitę išeinantis laikraštis leidžiamas jau daugiau nei 30 metų. Kad reikia tokio leidinio, nusprendė Švedijos parlamentas – Riksdagas. Savaitraštis yra nepriklausomas, išlaikomas valstybės lėšomis. Šiuo metu jis turi apie 5 tūkst. prenumeratorių. Laikraščio redaktorius Bengtas Fredriksonas neslepia, kad šis skaičius mažėja (vis mažiau žmonių renkasi popierinę spaudą), nes daugiau skaitytojų naujienų lengvai suprantama kalba ieško interneto tinklalapyje www.8sidor.se. Internete kasdien paskelbiama apie 10 naujienų lengvai suprantama kalba. Visa informacija yra įgarsinta. Redakcija skaičiuoja, kad iš viso per „8 sidor“ informaciją gauna apie 80 tūkst. žmonių.

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko su redakcijos „8 sidor“ žurnalistais diskutavo apie lengvai suprantamos kalbos principus.

Kaip parengti lengvai suprantamą tekstą

Dažniausiai laikraštyje pateikiama naujienų agentūrų parengta informacija – ji perrašoma lengvai suprantama kalba. Dalį straipsnių rašo „8 sidor“ žurnalistai. Žurnalistė Moa Candill sako, kad informacija laikraštyje pateikiama visiškai kitaip. Pavyzdžiui, įprastai straipsnis apie neramumus Bolivijoje pradedamas taip, lyg būtų savaime suprantama, jog skaitytojas žino, kad kalbama apie šalį Pietų Amerikoje ir kad jos prezidentas yra Diego Moales. Na, o lengvai skaitomi tekstai pradedami paaiškinimu, kad Bolivija yra šalis, o Moales – pirmasis išrinktas jos prezidentas. Pasak M. Candill, parašyti tekstą lengvai suprantama kalba nėra taip paprasta, kaip atrodo – norėdamas perteikti informaciją glaustai ir paprastai, pats turi labai gerai ją perprasti. Didelis iššūkis – apie sudėtingus dalykus parašyti kuo suprantamiau. Skaitytojų yra labai įvairių ir į visų jų poreikius reikia atsižvelgti – negalima rašyti primityviai, reikia kalbėti natūralia švedų kalba, tik be sudėtingų žodžių ir terminų, be perkeltinės reikšmės ir metaforų. Jei aiškinami žodžiai ar terminai, tai daroma taip, lyg tai būtų natūrali teksto dalis.

Kiekvieną tekstą skaito visi redakcijos žurnalistai po keletą kartų. Po to jis dar perskaitomas garsiai – įsitikinama, kad viskas tikrai aišku.

Redaktorius B. Fredriksonas atkreipia dėmesį, kad ir nuotraukoms taikomi tam tikri reikalavimai. Jose turi būti žmogus ar įvykis, minimas straipsnyje. Svarbu, kad skaitytojui, pamačius nuotrauką, perskaičius parašą po ja ir straipsnio pavadinimą būtų aišku, apie ką rašoma – gal kai kurie žmonės gali perskaityti tik tiek.

Kad būtų lengviau skaityti, labai svarbu pasirinkti tinkamą šriftą, dar svarbiau – tinkamas atstumas tarp eilučių ir tarp raidžių. Rašoma trumpomis eilutėmis išlaikant natūralų kalbos ritmą.


Informacija visų skoniams

Kiekvieną dieną vyksta susirinkimai, kuriuose visi redakcijos darbuotojai kartu nusprendžia, kokios naujienos bus publikuojamos – juk svarbiausia ne pateikti kuo daugiau informacijos, o atrinkti tą, kuri iš tiesų svarbi žmonėms.

Laikraštyje skelbiamos naujienos aktualiomis politikos, socialinio gyvenimo temomis tiek iš Švedijos, tiek iš viso pasaulio, po puslapį skirta sportui, kultūrai, namams... Laikraštis nevengia rimtų klausimų – rašo apie karus, nusikaltimus, tačiau stengiasi pateikti ir labai smagios, neįpareigojančios informacijos – pavyzdžiui, koks Kalėdų pyragas geriausias ar kaip pasirinkti pagalvę. „Kadangi mus skaito nemažai mokinių, skelbiame ir su populiariais dainininkais susijusias naujienas, taip pat informuojame apie svarbesnius koncertus, filmus ir pan.“, – sako redaktorius. 8 puslapyje skelbiami konkursai, skaitytojai laimi įvairių prizų.

Savaitraštis rengia politinę rubriką „Visi rinkėjai“. Čia paprasta kalba skelbiama informacija apie politines partijas, parlamentą, rinkimus ir pan. „Mus mėgsta visos valdžios. Galbūt kai kurie pasako, kad nereikia tiek daug pinigų skirti imigrantams. Bet neįgalieji – ne, niekas nenori jiems mažinti finansavimo“, – juokauja B. Fredriksonas. Jis džiaugiasi, kad šiuo metu nereikia rūpintis, iš ko leisti laikraštį – yra numatytas pastovus finansavimas. Minėtai rubrikai kasmet skiriama papildomai lėšų.

Laikraščio „8 sidor“ vyriausiasis redaktorius Bengtas Fredriksonas. 

Agentūra rūpinasi, kad informaciją suprastų visi

Iš pradžių „8 Sidor“ priklausė lengvojo skaitymo centrui. 2015 metais šis centras buvo uždarytas, vietoj jo įkurta Prieinamos medijos agentūra MTM, kuri rūpinasi ne tik informacijos lengvai skaitoma kalba prieinamumu, bet ir įgarsina literatūrą, leidžia knygas Brailio raštu, taip pat pritaiko studijų medžiagą universiteto studentams. MTM tikslas – kad informaciją gautų tie žmonės, kuriems sunku skaityti įprasta forma.

Agentūra įgarsina labai daug knygų. Garsine literatūra noriai naudojasi ne tik regos negalią turintieji, bet ir žmonės, kuriems sunku susikaupti, sutrikus kalbai po insulto ir tie, kurie negali vartyti laikraščių dėl fizinės negalios. Prieigą prie garsinės literatūros galima gauti nuėjus į bet kurią biblioteką.

Tiesa, ir Švedijoje leidėjai susiduria su iššūkiais. Neseniai siekiant decentralizuoti paslaugas agentūra MTM buvo iškelta į Malmės miestą. Tai – nemenka problema, mat daug agentūros darbuotojų (jų čia dirba per 100) išėjo iš darbo. Laikraščio redakcija džiaugiasi, kad jos ši reforma nepalietė – po pokalbio su Kultūros ministerijos atstovais nuspręsta redakciją palikti Stokholme.

Pirma knyga lengvai suprantama kalba Švedijoje išspausdinta 1968 metais. Laikraštis pradėtas leisti 1984-aisiais. Dar po kelerių metų, 1989-aisiais, neįgalieji įgijo teisę balsuoti. Dabar laikomasi nuostatos, kad kiek­vienas turi teisę į gauti informaciją jam priimtina forma, yra priimti tai užtikrinantys įstatymai. Tarp patiriančių informacinę atskirtį – turintieji proto negalią, disleksiją, kurtieji, senyvi, mažai išsilavinę žmonės, imigrantai, taip pat mokiniai.

Švedijos nacionalinis radijas ir televizija taip pat transliuoja programas lengvai suprantama kalba, pritaikyta ir nemažai interneto svetainių. Pvz., tinklalapyje www.migrationsverket.se galima skaityti lengvai suprantama kalba, taip pat informacija pateikiama gestais.

Aurelija BABINSKIENĖ
Autorės nuotr.

 

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt