Svarbiausia – būti reikalingam

Veikliai neįgaliųjų draugijai dėkojo Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.

Tolerancijos testas
Nustatymai

30-ąsias veiklos metines mininti Anykščių rajono neįgaliųjų draugija šiandien – apie 700 narių vienijanti iniciatyvi, veikli, naujovėms atvira organizacija. 18 metų jai vadovaujanti Aldona Šerėnienė – trečioji draugijos pirmininkė. Šventiniame renginyje prisimintas ir organizaciją kūręs Edmundas Laurinavičius, ir šias pareigas iš jo perėmusi Rasa Matelytė (Ostrauskienė). Padėkos raštais pagerbtas būrys veiklių, daug metų Neįgaliųjų draugijai atidavusių organizacijos narių.

Draugija – patikima savivaldybės partnerė

Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius neslepia – turėti tokią veiklią, taip nuoširdžiai silpniausiais žmonėmis besirūpinančią ir noriai nemažai savivaldybės įsipareigojimų perimančią organizaciją – didelė paspirtis. „Neįgaliųjų draugija – ir mūsų partnerė, ir pagalbininkė, – sako meras. – Beveik visa rajono neįgaliųjų socialinė integracija – jos rankose. Šiems projektams vykdyti skirtas lėšas Neįgaliųjų draugijai atiduodame ramia galva, žinodami, kad viskas iki cento bus tikslingai panaudota.“

Pasak S. Obelevičiaus, prieš tris dešimtmečius, kol nebuvo tokių organizacijų, nebuvo ir neįgaliųjų – valstybė juos slėpė. Tai, kaip per 30 metų pasikeitė socialinė sritis, – neįgaliųjų organizacijų septynmylių žingsnių rezultatas. „Jūs buvote tie, kuriems ėmė rūpėti negalią turintys žmonės, jų teisės, aktyvūs jūsų vadovai dirbo neskaičiuodami valandų, rašė projektus, šimtus kartų ėjo pas merus, varstė savivaldybių darbuotojų duris, įveikė daugybę kliūčių“, – šventiniame renginyje kalbėjo meras. Pasak jo, tai, ką turime šiandien – tokių iniciatyvių, kaip 30-ąsias veiklos metines mininti Anykščių rajono neįgaliųjų draugija, atkaklaus ir ilgo darbo rezultatas.

Prie draugijos rankdarbių parodos – amatų mokymų dalyvė Asta Lisevič.

Organizacijos vizitinė kortelė – amatai

Tas per tris dešimtmečius įveiktas kliūtis susirinkusiesiems trumpai priminusi Neįgaliųjų draugijos pirmininkė A. Šerėnienė sakė gerai žinanti, kiek pas­tangų kainavo išvadinti žmones iš namų, juos suburti, pasiūlyti įdomią veiklą. Buvo metas, kai trūko visko – ramentų, vežimėlių, elementarių buities reikmenų, kai neįgalieji nė svajoti nedrįso apie pritaikytą būstą, galimybę išvažiuoti iš namų, bend­rauti, keliauti.

Todėl ir nedidelės patalpos, kurias gavo draugija, buvo didžiulis pasiekimas. O ką jau bekalbėti apie jaukų, erdvų pastatą, kuris Anykščiuose atsirado tuometinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės, buvusios Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkės Zitos Valaitytės ir rajono savivaldybės dėka. Draugijoje atsirado tiek įvairių veiklų, kad vos spėta suktis.

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos vizitine kortele pelnytai laikomi amatai. Nuo pat draugijos susikūrimo čia buvo rengiami amatų mokymai ir užsiėmimai, išbandytos įvairios jų kryptys – nuo krepšių iš vytelių pynimo iki tėviškės laukais kvepiančių džiovintų augalų kompozicijų – lietuviškų mandalų – kūrimo, nuo kruopščių mezginių, siuvinių, siuvinėjimų iki žiestų molio dirbinių arba ant šilko, drobės, stik­lo, odos, keramikos tapytų ornamentų, iš vilnos veltų šlepečių, žaislų, šalikų, ažūrinių karpinių ir daugybės kitų mielų dirbinių.

Anykštėnų rankdarbiai pasklidę po visą Lietuvą – jais gali džiaugtis ne tik šio krašto žmonės, bet ir tradicinio Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginio Talačkoniuose dalyviai, respublikinės šventės „Tau, Vilniau“ svečiai, sostinėje šurmuliuojančios Kaziuko mugės, „Litexpo“ centre rengiamų prestižinių parodų lankytojai. Anykščių neįgalieji – aktyvūs visų jų dalyviai.

Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė.

Dubenėlis karštos sriubos – ne tik iš maltiečių rankų

Vis dėlto amatai, pasak A. Šerėnienės, tik viena iš draugijos veiklų. O jų šioje organizacijoje tikrai nemažai. Viena tokių – pagalba maisto produktais socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Tokią galimybę draugijai suteikia bendradarbiavimas su „Norfos mažmena“. Pirmininkė pasakoja, kad ši socialinė iniciatyva trunka jau šešerius metus – draugijos autobusiukas 3 kartus per savaitę važiuoja į Ukmergę ir iš ten esančių „Norfos“ parduotuvių parveža nemažai maisto produktų, 5 kartus per savaitę apsuka ir Anykščiuose veikiančias šio tinklo parduotuves. „Iš „Norfos“ parduotuvių mes gauname ne pasibaigusio termino maisto produktus, o tuos, kurie dėl kokių nors priežasčių neatitinka prekinės išvaizdos reikalavimų ar būna pažeista jų pakuotė“, – pasakoja A. Šerėnienė. Pasak jos, kiekvieną mėnesį paruošiami ir išdalinami maisto paketai apie 200 žmonių.

Dalis šių maisto produktų sunaudojami draugijoje verdamai sriubai, kuria gali gardžiuotis 15 savimi pasirūpinti neįstengiančių garbaus amžiaus sulaukusių, vienišų, sunkiai vaikštančių žmonių. Mintis tokią paslaugą pasiūlyti neįgaliesiems A. Šerėnienei kilo tuomet, kai vienas gerą derlių užauginęs ūkininkas pasiūlė juo pasidalinti su draugijos nariais. Pasak pirmininkės, vienas kitas vienišas neįgalusis buvo užsiminęs, kad jam sunku pačiam pasiruošti karšto maisto, ir jeigu kas nors retkarčiais pasiūlytų dubenėlį sriubos, labai palengvintų jų būtį. Tad A. Šerėnienė greitai sumojo, kaip panaudoti ūkininko užaugintas daržoves. O kai šiam sumanymui pritarė ir dar keli ūkininkai, „Norfos mažmena“, beliko kaisti puodą ir virti sočią sriubą silpniausiems draugijos nariams. „Ne tik Maltos ordino savanoriai, bet ir mūsų draugija gali pasirūpinti šiltos sriubos dubenėliu bei šiltu, nuoširdžiu pabendravimu“, – sako A. Šerėnienė, džiaugdamasi, kad šią jų iniciatyvą palaiko ir remia savivaldybė.

Dar viena socialinę atskirtį patiriančių žmonių aprūpinimo maisto produktais pareiga Neįgaliųjų draugijai buvo patikėta rajone nustojus veikti Raudonojo Kryžiaus draugijos skyriui. Kartu su perimtomis kitomis šios organizacijos veiklomis tenka rūpintis ir iš Europos rezervinių fondų skiriamų maisto produktų dalinimu. Beveik 3 000 anykštėnų prieš didžiąsias šventes reikės paskirstyti apie 13 tonų maisto produktų siuntą. „Svarbiausia – jausti, kad eis reikalingas“, – sako draugijos vadovė.

Šventinio renginio dalyviams nuotaikingą programą dovanojo kultūros cent­ro kolektyvai.

Vienas lauke – ne karys

Šventiniame renginyje A. Še­rėnienė dėkojo ne vienai Anykščiuose veikiančiai sveikatos ar socialinėje srityje dirbančiai įstaigai, organizacijai, nes, pasak jos, be bendradarbiavimo, pagalbos vieni kitiems nedaug ką būtų galima nuveikti. Tai ir Socialinių paslaugų centras, su kuriuo dalijamasi rūpesčiais, ir Užimtumo tarnyba, padedanti įdarbinti paslaugas draugijoje teikiančius žmones, ir medikai – Anykščių ligoninė, Pirminės sveikatos priežiūros centras, besirūpinantys neįgaliųjų sveikata, ir daugelis kitų. Nepamiršta padėkoti ir Kultūros centrui, jo kolektyvams, kurie ir šįkart savo pasirodymais skaidrino susirinkusiųjų nuotaiką.

Už kantrybę ir pagalbą neįgaliesiems A. Šerėnienė dėkojo ir „Sveikatos oazės“ vadovei Sonatai Veršelienei. Pasak pirmininkės, baseinas „Bangenis“ – dar viena svarbi Anykščių rajono neįgaliųjų susibūrimo vieta. Čia jėgas susigrąžina, sveikatos pasisemia ne viena dešimtis draugijos narių. „Aerobika vandenyje ir salėje, užsiėmimai su treniruokliais, plaukimas baseine“, – aktyvias sporto veiklas vardija A. Šerėnienė. Šventinio renginio dalyvius ji nudžiugino gera žinia – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija palankiai įvertino draugijos parengtą projektą ir šioms veikloms skyrė 4 metus truksiantį finansavimą. Sporto projektus remia ir Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Draugijos 30-metį mininčius Anykščių neįgaliuosius sveikinusi Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko organizaciją kūrusiems vadovams dėkojo už jų atkaklias pastangas – juk viską teko daryti nuo pradžių, nesižvalgant į jokius aprašus ar rekomendacijas. Reikėjo įveikti daugybę sunkumų, klupti, keltis ir vėl eiti pirmyn. Linkėdama neboti iššūkių ir toliau drąsiai eiti šiuo keliu, LND pirmininkė patikino: „Mūsų šeima didelė, todėl prireikus visada ištiesime vieni kitiems ranką.“

Anykščių rajono neįgaliųjų draugija taip pat ne kartą įrodė esanti atvira bendrystei. Per visą renginį ekrane sukosi Ažuožerių bibliotekos darbuotojų sukurtas filmas, nuotraukose, vaizdo įrašuose užfiksavęs daugybę įdomių draugijos istorijos puslapių. Juose – ir Anykščiuose vykę pirmieji šalies neįgaliųjų dailės plenerai, literatų susibūrimai, čia – ir neįgaliųjų šokių maratonų ištakos, kiti įsimintini momentai. Kartu išties esame stipresni.

Aldona MILIEŠKIENĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt