Lygybė ir dialogas – vertybės, kuriomis remiasi pagarba ir tolerancija

„Metų dialogo“ laureatas Valdas Kančauskas. (D. Umbraso/LRT nuotr.). Kelmiškės Evelinos ir grafiko Andriaus Seselsko paveikslas „Angelas“ Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Pastaraisiais metais įvairiuose apdovanojimuose pagerbiami ne tik visiems gerai žinomi žmonės, bet vis daugiau dėmesio sulaukia ir drąsios pilietinės iniciatyvos, įvertinami nevyriausybinių organizacijų, aktyvių žmonių darbai. Tarp 1 500 visuomenės pasiūlytų LRT organizuotų „Metų apdovanojimų“ galimų nominantų pateko ir nemažai neįgaliųjų bendruomenės atstovų, šios socialinės grupės interesams atstovaujančių organizacijų bei iniciatyvų. Nominacijos „Metų dialogas“ nugalėtojo statulėlė įteikta Kelmės specialiosios mokyklos mokytojui Valdui Kančauskui.

Socialinės iniciatyvos sulaukia įvertinimo

LRT „Metų apdovanojimams“ visuomenė galėjo siūlyti įvertinimo nusipelniusius žmones, organizacijas ir iniciatyvas 8 nominacijose. Socialinei sričiai atstovaujančiais pretendentais į apdovanojimus labiausiai išsiskyrė „Metų lygybės“ nominacija. Tarp už lygiateisiškumo ir tolerancijos pavyzdį, už pastangas skleistis saviraiškos laisvei pasiūlytų nominantų – nemažai ir negalios bendruomenės atstovų: stereotipus apie negalią griaunančio spektaklio „Supergalios“ režisierė Karolina Žernytė, negalią turintis irkluotojas Augustas Navickas, iššūkį nusistovėjusioms normoms ir stereotipams metanti, diskutuoti kviečianti agentūra „Nanook“, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir kiti šioje srityje nuosekliai dirbantys žmonės bei organizacijos.

O štai Kelmės specialiosios mokyklos mokytojas, daugelio socialinių ir meninių iniciatyvų įkvėpėjas V. Kančauskas tapo „Metų dialogo“ laureatu. Statulėlę jam įteikęs LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis šį apdovanojimą įvardijo kaip patį svarbiausią. Pasak jo, gyvenime mums itin trūksta dialogo, susikalbėjimo, kalbėjimosi. O jeigu jis dar būtų racionalus, dalykiškas, konstruktyvus, jeigu dar sugebėtume matyti vienas kitą šitokio dialogo šviesoje, tikrai būtume turtingesni.


Nuo dialogo viskas ir prasidėjo

„Kalbėtis svarbu. Ir nebūtinai žodžiais. Kalbėtis galime gestais, mimikomis. Susikalbame spalvomis ir jų atspalviais, – šie žodžiai skambėjo LRT „Metų apdovanojimų“ ceremonijoje pristatytame vaizdo siužete. – Apie spalvas Valdas Kančauskas, Kelmės specialiosios mokyklos mokytojas galvoja dažnai, bet dažniau – apie vaikus, tas spalvas dar atrandančius.“

Kelmės specialiojoje mokyk­loje V. Kančauskas dirba jau seniai, tačiau idėją pabandyti sudominti vaikus vektorine tapyba pedagogas su mokyklos direktore aptarė bene prieš 4-erius metus. Naujas, niekieno dar neišbandytas būdas įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus į menines veiklas, leisti jiems atskleisti savo kūrybinius gebėjimus nenuvylė nei iniciatyvos sumanytojų, nei mokinių.

Prieš porą metų unikalūs šios mokyklos vaikų darbai tapo sostinėje rengiamų parodų eksponatais. Džiugino su valstybės institucijomis, įvairiomis įstaigomis užsimezgęs dialogas – specialiųjų poreikių vaikų darbams atsivėrė reprezentacinės erdvės: jų paveikslai pristatyti ministerijose, Medininkų pilyje, M. Mažvydo bibliotekoje, kitose prestižinėse vietose.

Valdas Kančauskas su savo mokiniais – jaunaisiais vektorinės tapybos menininkais.

Integracinių projektų iniciatyva

Konstruktyvus dialogas su Kelmės Kražantės progimnazijos bei „Aukuro“ pagrindinės mokyklos ir Vilniaus „Šilo“ mokyklos vadovais V. Kančauskui leido imtis dar vienos svarbios misijos – kelmiškių parodos tapo integraciniais projektais. Prie to paties darbo susėdo specialiųjų poreikių ir jokios negalios ar mokymosi sunkumų neturintys vaikai. Pasak mokytojo, tai labai sustiprino specialios mokyklos auklėtinių pasitikėjimą savimi – paprastai iš kitų gyventi besimokantys vaikai patys tapo pavyzdžiu stipresniems savo bendraamžiams, jų mokytojais.

Vienu pirmųjų visus nustebinusiu bendru darbu tapo Kelmės specialiosios mokyklos mokinės Eglės ir Kražantės progimnazijos auklėtinės Viltės varpelių paveikslas, kurį kelmiškiai išskleidė sostinės Katedros aikštėje ir su šiuo ant vėliavos šilko perkeltu didžiuliu plakatu nužygiavo iki Rotušės aikštės, kur ir pakėlė į dangų savo pirmąjį Laimės aitvarą. Vėliau juo žavėjosi popiežių Pranciškų pasveikinti suplūdę žmonės, jis plazdėjo virš Baltijos jūros, pasiekė Latvijos, Jungtinės Karalystės padangę.

Kai bene prieš metus Valdas užsiminė apie svajonę į vektorine tapyba užsidegusių vaikų draugiją pakviesti ir profesionalius menininkus, ne visi įsivaizdavo, ko iš tokio projekto galima tikėtis. O pamatę kelmiškės Evelinos ir profesionalaus grafiko Andriaus Seselsko kūrinį ,,Angelas“, perkeltą ant 70 kv. m dydžio vėliavos, neteko žado. Jis stebino Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusių Eurolygos krepšinio rungtynių aistruolius, nuspalvino M. Mažvydo bibliotekoje kartu su labdaros ir paramos fondu „Algojimas“ surengtą „Lietuvos galios“ apdovanojimų renginį, o per Kūčias plačiajai visuomenei buvo pristatytas Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.

V. Kančauskas neabejoja, kad vėliau prie šio projekto prisijungs ir kiti žinomi Lietuvos bei užsienio dailininkai.


Kai turi ką pasakyti, gali būti išgirstas ir už vandenyno

V. Kančauskas neslepia: kai turi ką pasakyti, kuo nustebinti, ir dialogas lengviau mezgasi, ir jo rezultatai labiau džiugina. Vienas tokių pokalbių įvyko integruotą ypatingų menininkų ir mokinių iš bendrojo lavinimo mokyklų parodą pristatant JAV ambasadoje Vilniuje. Joje dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, ambasados darbuotojai, žinomi menininkai, sostinės savivaldybės atstovai, verslininkai.

Valdui ši paroda įsiminė ne tik dėl to, kad po iškilmingo jos atidarymo buvo surengtas pirmasis vektorinės tapybos darbų labdaros aukcionas, kuriame buvo nupirkta didžioji dauguma (net 17 iš 20) paveikslų, bet dar ir dėl to, kad čia užsimezgęs dia­logas tapo paskata unikalius vaikų darbus pristatyti Detroite, Čikagoje, Klivlende (JAV).

V. Kančauskas prisimena ir dar vieną neeilinį dialogą su krepšininku Rimantu Kaukėnu. Viskas prasidėjo nuo Kelmės specialiosios mokyklos mokiniams jo paramos fondo padovanotų kvietimų į jo surengtą koncertą, o baigėsi su vėžiu kovojantiems vaikams padėti skirtu šio fondo Gala labdaros vakaru. Jame kartu su savo mokytoju dalyvavo ir Kelmės specialiąją mokyklą jau baigęs Paulius, kurio padovanotas paveikslas aukcione buvo nupirktas už tūkstantį eurų. V. Kančauskas tuomet neslėpė džiugesio, kad buvęs jo auklėtinis, kurio gyvenimas tikrai nelepino, ryžosi padėti dar silpnesniems už save.


Sėkmė vainikuoja kantriuosius

Atsiimdamas „Metų dialogo“ laureato apdovanojimą, V. Kančauskas prisipažino ne iš karto patikėjęs, kad būtent jį komisija išrinko šios nominacijos nugalėtoju. Pasak mokytojo, garbingoje apdovanojimų scenoje turėtų stovėti ne jis, o tie ypatingi vaikai, kurie kuria ne tik unikalius paveikslus, bet ir skleidžia pagarbos, supratimo, tolerancijos kitokiam viltį.

Mokytojas neslėpė – tai, kas pasiekta, kas sulaukia vis didesnio pripažinimo ir įvertinimo, yra atkaklaus darbo rezultatas. Sėkmė, pasak V. Kančausko, neateina savaime. „Sėkmė – tai tikrumas, klydimo drąsa, klaidų pripažinimas ir mokymasis iš jų, prioritetų atranka, ištvermė eiti pirmyn, tobulėjimo troškulys, bendrystės siekis, nesavanaudiškumas, visapusiškas pagarbumas, tikėjimas tuo, ką darai, minčių pavertimas realiais darbais, humoro jausmas ir gebėjimas atsiriboti nuo pavydo, destrukcijos, pozityvus optimizmas, strateginis planavimas ir Angelai komandoje“, – sako LRT „Metų apdovanojimų“ laureatas, viešosios įstaigos „Angelų sodai“ įkūrėjas, konstruktyvaus dialogo meistras, puikus ypatingų vaikų draugas.

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt