Paslaugų perdavimas NVO: reikia pirkti pokytį

„Senjoro“ programos darbuotoja Greta padeda kaunietei Marytei buityje.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Lietuvoje jau kuris laikas kalbama apie tai, kad reikia kuo daugiau viešųjų paslaugų perduoti nevyriausybiniam sektoriui. Pasaulio praktika rodo, kad tai padeda ne tik pasiekti geresnių rezultatų, bet ir sutaupyti. VšĮ „Versli Lietuva“ virtualiai surengtame seminare buvo kalbama apie viešųjų paslaugų perdavimo nevalstybiniam sektoriui naudą ir kokį poveikį tai daro savivaldybėms bei bendruomenėms.

Parengtas Viešųjų paslaugų perdavimo gidas

„Verslios Lietuvos“ projektų vadovė Aušra Paulauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įsipareigojimas perduoti paslaugas nevalstybiniam sektoriui yra numatytas ne viename svarbiame dokumente. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad viešasis sektorius turi teikti tik tas paslaugas, kurių negali nevyriausybinės organizacijos (NVO). Nacionalinėje pažangos programoje rašoma, kad bent 15 proc. savivaldybių paslaugų turi būti perduota nevyriausybinėms organizacijoms, socialiniam verslui ar kitiems nevalstybinio sektoriaus žaidėjams. Pasak A. Paulauskaitės, šiuo metu yra perduota 7–9 proc. paslaugų, daugiausia – sporto srityje. „Versli Lietuva“ yra parengusi Viešųjų paslaugų perdavimo gidą, kuris galėtų tapti savivaldybėms geru pagalbininku siekiant šių tikslų.

A. Paulauskaitė atkreipė dėmesį, jog svarbus ne pats perdavimo faktas, bet tai, kad būtų perduotos tos paslaugos, kurios teikiamos neefektyviai. Svarbu, kad būtų perkamas pamatuojamas rezultatas, o ne veikla ir procesai, kaip dažnai būna. Kas yra rezultatas? A. Paulauskaitės teigimu, dažnai galvojama, kad užtenka surengti mokymus. Ne. Rezultatas – padidėjusios žinios tam tikroje srityje ir dar pageidautina, kad tos žinios būtų kur nors panaudojamos. Pavyzdžiui, sumažėtų neįgalių žmonių priklausomybė nuo artimųjų.


Mažina socialinio būsto poreikį

Rengiant Viešųjų paslaugų perdavimo gidą buvo atlikti 2 bandomieji tyrimai savivaldybėse. Jų tikslas – užtikrinti paslaugų kokybę matuojant poveikį. Savivaldybių laukė nemaži iššūkiai – nuo paslaugų užsakovų ir teikėjų pereiti prie paslaugų vertintojų, įgalinti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, socialinius verslus ir išmokti pirkti geresnę paslaugų kokybę.

A. Paulauskaitė atkreipė dėmesį, kad perkant rezultatus labai svarbu vertinti ne paslaugos kainą, o ekonominį naudingumą. Pastebėta, kad perdavus paslaugas nevyriausybiniam sektoriui antraisiais metais savivaldybės gali sutaupyti 10, o ilguoju laikotarpiu – net 30 proc. lėšų. Sutaupytus pinigus galima panaudoti gerinant sritis, kurioms lėšų trūksta.

Bandomieji projektai vyko Kauno miesto ir Kaišiadorių rajono savivaldybėse. Pastaroji kaip vieną svarbiausių problemų, kurią norėtų išspręsti, iškėlė tai, kad yra nepakankama žmonių su psichikos negalia socialinė ir ekonominė integracija dėl jų savarankiškumo stokos. Kaunas įsivardijo, kad turi per didelį socialinio būsto poreikį. Iki šiol savivaldybė tik didindavo būstų skaičių. Buvo nuspręsta užuot tai darius pradėti dirbti su socialiniame būste gyvenančiais ar jo laukiančiais žmonėmis.

Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė pabrėžė, kad buvo iškeltas tikslas įgalinti asmenis ir šeimas, kurie nuomojasi savivaldybės socialinį būstą. „Norėjome paskatinti, kad žmonės taptų nepriklausomais nuo socialinės paramos, kad patys susirastų butą, gyventų be paskolų“, – pasakoja Kauno m. savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus vedėja. Jos teigimu, dažnai požiūris į juos yra neigiamas – esą tai yra asmenys, kurie nesistengia. Pokalbiai su šiais žmonėmis parodė, kad jie tokie patys, kaip ir visi, tik nežino, kad yra galimybė gauti pagalbą ir gyventi šiek tiek kitaip. „Dalis asmenų, su kuriais susitikome, turi didesnių problemų nei socialinis būstas. Dalis nematė galimybių gyventi kitaip, nes ir jų tėvai gyveno socialiniame būste“, – sako J. Baltaduonytė. Jos teigimu, įsiklausymas į priežastis leido geriau suvokti situaciją, savivaldybė pamatė ir savo problemas.


Kaune perkamas rezultatas

Iki šiol didžioji dalis paslaugų buvo įsigyjama per projektinį finansavimą. Vis dėlto kai kalbama apie konkrečias paslaugas, aiškius paslaugų gavėjus ir jų poreikius, projektinis finansavimas nėra tinkamas. „Ar visais atvejais paslauga pasiekia tikslinį vartotoją? Ar yra atliepiami paslaugų gavėjų poreikiai, ar nėra išvengiama nepatogių klientų? Ne visais atvejais sulaukiame grįžtamojo ryšio“, – sako J. Baltaduonytė.

Pasak Kauno m. savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos, tiek valstybinių, tiek savivaldybės projektų rezultatas priklauso nuo gebėjimo parašyti projektą, nuo jo vertinimo. Be to, nėra garantijos, kad paslauga kitais metais bus tęsiama. Projektai neskatina organizacijų tobulėti, siekti rezultatų. Viešųjų pirkimų pliusas – gauni paslaugą, kurią perki. Organizacijoms užtikrinamas stabilumas – perkamos paslaugos trukmė gali būti iki 36 mėn. Kauno mieste šiuo metu 25–30 proc. paslaugų teikia ne savivaldybės ar valstybės įstaigos. Tiesa, savivaldybės įstaigos tikrai išliks, nes jos gerai veikia ir yra puikus konkurentas socia­liniam verslui. Jos dažnai pasitelkiamos „nepatogiems“ klientams, teikia tas paslaugas, kurių nėra viešajame sektoriuje.

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja atkreipė dėmesį, kad Kauno m. savivaldybė pereina prie inovatyvių viešųjų pirkimų. Pirmi socialinių paslaugų viešieji pirkimai įvyko 2017 m. Per keletą metų susiformavo ir nuolatiniai paslaugų teikėjai, turintys bazę teikti tas paslaugas. Savivaldybė išmoko taikyti skelbiamas derybas, pradėjo taikyti dvilypį apmokėjimą – sutartyse numatyta, kad jei rezultatai pasiekti ir viršyti, paslaugų gavėjas gauna premiją, jei pasiekta per mažai, skiriamos baudos. „Tai vienas iš būdų paskatinti paslaugų teikėjus keistis, kitaip sakant, siekti didesnio poveikio, – dalijasi patirtimi J. Baltaduonytė. – Šiandien turime 2 socialinių paslaugų įsigijimo būdus: programinis finansavimas (iš savivaldybės lėšų vykdoma programa „Iniciatyvos Kaunui“) ir viešieji pirkimai. Naujoms paslaugoms naudojame programas, o tos paslaugos, kurios yra aiškios, apibrėžtos, perkamos per viešuosius pirkimus. Taip geriau pasiekiamas svarbiausias tikslas.“


Pagalbos į namus paslaugą teikia socialinis verslas

2017 m. Kauno m. savivaldybė turėjo didelę pagalbos į namus laukiančiųjų eilę, nes paslaugą teikė tik biudžetinės įstaigos. Šiuo metu paslaugos sulaukia 400 gavėjų. Jas, laimėjusios viešuosius pirkimus, teikia ir NVO, ir socialinis verslas. Siekiama kuo labiau išplėsti paslaugų rinką, kad būtų jų įvairovė ir neliktų eilių. Jau 1,5 metų socialinės priežiūros ir pagalbos į namus paslaugas Kaune teikia Nacionalinio socialinės integracijos instituto programa „Senjoro“. Jos vadovė Rugilė Bitautaitė pasakoja, kad socialiniai darbuotojai padeda susitvarkyti namuose, apiperka, padeda nuvykti pas gydytojus, rūpinasi paslaugų gavėjų socializacija ir savirealizacija. „Turime daugiau nei 100 klientų, kuriuos lanko mūsų socialinių darbuotojų padėjėjai. Kai pradėjome dirbti, pirmieji paslaugų gavėjai jų laukė daugiau nei pusę metų, dalies jų taip ir nesutikome, nes jie išvyko į globos namus. Dabar pagalbą žmonės gali gauti jau po 2 savaičių. Galime padėti žmogui tada, kai jam reikia“, – sako R. Bitautaitė.

Ji atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų procedūros sunkios, NVO baiminasi pradėti teikti paslaugas dėl didelių reikalavimų ir nežinios, kaip seksis. Vis dėlto kol kas Nacionalinis socialinės integracijos institutas bendradarbiavimą su Kauno miesto savivaldybe vadina gera patirtimi, o savivaldybė džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau gali pasirinkti paslaugą pagal savo poreikį.

Aurelija BABINSKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt