Talačkonių tradicijos keičiasi, bet neišnyksta

Į Pasvalio krašto muziejuje surengtą respublikinės neįgalių fotografijos mėgėjų parodos „Talačkoniai 2019“ pristatymą atvyko ir jos autoriai. Alvido Bajorūno nuotr.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Neįgaliųjų susitikimui Talačkoniuose įprastu laiku – pačiame vidurvasaryje – Pasvalio krašto muziejuje pristatyta respublikinė neįgalių fotografijos mėgėjų paroda „Talačkoniai 2019“. Ji šiemet surengta vietoj keturis dešimt­mečius iš visos Lietuvos čia suplaukiančių neįgaliųjų susitikimo. 

Išskirtinė susibūrimo vieta

Talačkoniai neįgaliesiems – ypatinga vieta. Su ja siejama neįgaliųjų judėjimo pradžia, keturis dešimtmečius tęsęsi kasmetiniai bičiulių susitikimai. Šiemet Talačkoniuose neįgalieji nesusitiks, o vienybę ir susitelkimą liudijančią tradiciją primins Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos ir fotografų su negalia klubo „Mes esame“ surengta pernykščio renginio nuotraukų paroda.

Pasvalio krašto muziejuje pristatytoje ekspozicijoje – 44 nuot­raukos, pasakojančios apie neįgaliųjų susitikimą, bičiulių apsikabinimus, nuotaikingą koncertą, įspūdingą karinės technikos pristatymą. Ne vienoje nuotraukoje plazda ir trijų šalių kaimynių vėliavos. Kaipgi kitaip, juk pernai daugiau kaip pora tūkstančių į tradicinį susitikimą iš visos Lietuvos suvažiavusių žmonių susikibo rankomis, prisimindami 30-ąsias Baltijos kelio metines ir 40-ąjį susitikimų Talačkoniuose jubiliejų. Šventinis renginys buvo išties įspūdingas, o jį įamžinusi paroda tapo svarbiu Talačkonių istorijos puslapiu.

Sandra Ragaišytė su karine amunicija. Jono Valantiejaus nuotr.

Nuotraukų autoriai – ir renginio senbuviai, ir jo naujokai

Parodoje „Talačkoniai 2019“ eksponuojamos 14 autorių nuot­raukos. Vieni jų – nuolatiniai šio tradicinio susitikimo dalyviai, kiti čia spėję apsilankyti vos keletą kartų. Tačiau ir vieni, ir kiti džiaugėsi tapę du jubiliejus paminėjusio renginio liudytojais ir tuo, kad jų įamžinti vaizdai gražiai papildė tradicinio renginio istoriją.

Pasvaliečiai Vydmantas Bručas ir Vilius Grabskis savo archyvuose turi daugybę keturis dešimtmečius jų rajone vykstančių neįgaliųjų susitikimų nuotraukų. O štai kelmiškis Jonas Valantiejus į Talačkonius atvažiavo tik trečią kartą, bet netruko susirasti bičiulių, susidraugauti. Pasak vaikino, jeigu parodoje būtų eksponuojamos ir ankstesnių metų nuotraukos, būtų galėjęs pasiūlyti visapusiškesnių vaizdų, o atidžiai peržiūrėjęs jubiliejinio renginio akimirkas, parinko 4, jo nuomone, charakteringiausias fotografijas. Jose užfiksuoti trijų Baltijos valstybių vėliavų fone išsirikiavę dainininkai, spalvingas grupės „Sare Roma“ pasirodymas, neįgaliųjų judėjimo veteranės Rasutės Čiapienės ir Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkės Sandros Ragaišytės susitikimas. Kario apranga vilkinti Sandra tapo ir dar vienos J. Valantiejaus nuot­raukos fotomodeliu.

Sandra neslepia seniai norėjusi pasimatuoti kario uniformą, nes mano, kad moterys taip pat gali tapti tėvynės gynėjomis. Mergina sako seniai besižavinti žydų tauta ir tuo, kad Izraelyje karinę tarnybą atlieka visi. „Nesvarbu, esi vyras ar moteris, sveikas ar neįgalus – turi atlikti pareigą tėvynei. O kodėl mes tokios galimybės neturime, jei deklaruojame, kad visi esame lygūs?“ – svarsto Sandra.

Parodoje eksponuojamos ir 3 telšiškės Vilijos Jocienės nuot­raukos. Tradiciniame Talačkonių renginyje ji ne naujokė – daugiau kaip 10 metų stengiasi nepraleisti progos pasimatyti su tokio paties likimo draugais, pabendrauti, pasipasakoti, kaip kam sekasi. „Dar gerokai prieš numatytą susitikimo datą susiskambiname, susitariame susibėgti, – pasakoja Vilija. – Labai smagu susibūrus ir košę kartu ragauti, ir pajuokauti. Talačkoniai – reta vieta, kur kiekvienas galime būti tokie, kokie esame, nereikia slėpti, kad esi neįgalus.“

Į neįgaliųjų judėjimo pradžią menančius Talačkonius kartu su panevėžiečiais nuolat atvyksta ir dar viena parodos dalyvė – Stanislava Juozapaitytė. Moteris sako, kad būtent fotografija ją suvedė su negalią turinčiais žmonėmis. Bene prieš 6-erius metus ji prisijungė prie Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijoje įkurto fotografų būrelio, pradėjo dalyvauti Lietuvos neįgaliųjų draugijos rengiamuose fotografų pleneruose. Stanislavos nuotraukų galima pamatyti įvairiose erdvėse eksponuojamose šių plenerų darbų parodose, „Bičiulystės“ puslapiuose. 3 jos nuotraukos pateko ir į parodą „Talačkoniai 2019“.

Pasak V. Bručo, dauguma parodos autorių – fotografų su negalia klubo „Mes esame“ nariai. Prieš kelerius metus šį klubą – kaip alternatyvią virtualią erdvę, kurioje būtų galima dalytis savo nuotraukomis, jis sukūrė kartu su panevėžiečiu Algiu Giba. Šiandien klubo narių skaičius artėja prie pusantro šimto. Naujus ir senus jo narius V. Bručas ragina į supančią aplinką pažvelgti per savo matymo prizmę ir neapsiriboti vien buitinėmis nuotraukomis, paieškoti originalesnių kadrų, parodyti neįgaliųjų gyvenimo akimirkų.


„Blic plenero“ nuotraukos tapo istorijos akcentu

Pernykščiame Talačkonių susitikime V. Bručo sumanytas „Blic pleneras“, į kurį buvo pakviesti visi neįgalieji fotomėgėjai, turėjo paįvairinti renginį, o jame padarytos nuotraukos papildyti Lietuvos neįgaliųjų draugijos kaupiamą Talačkonių istorijos archyvą. Tiesa, buvo užsiminta, kad įspūdingiausios „Blic plenero“ nuotraukos galbūt bus atspausdintos ir surengta jų paro­da, bet tikrai nesitikėta, kad jos taps vieninteliu šių metų Talačkonių susitikimų akcentu. Kai V. Bručas paskelbė klubo „Mes esame“ skelbto konkurso nugalėtojus ir paragino siųsti tądien užfiksuotus įdomiausius šventinius momentus, parodos idėja dar nebuvo iki galo subrendusi. Ji vėl prisiminta tik paaiškėjus, kad šiemet Talačkonių susitikimo nebus – LND negavo finansavimo jam surengti, be to, per pasaulį nusiritusi koronaviruso pandemija bent kuriam laikui privertė pamiršti kelis tūkstančius žmonių suburiančius renginius.

Iš daugiau kaip 200 gautų nuotraukų reikėjo atrinkti apie pusšimtį geriausiai Talačkonių susitikimų nuotaiką perteikiančių vaizdų, pasirūpinti, kad jos būtų kokybiškai atspausdintos, estetiškai išeksponuotos.

Nuotraukų atrankos teko imtis fotografijos meną gerai išmanančiam V. Bručui – su fotoaparatu buvęs Lietuvos fotomeno draugijos (dabar Lietuvos fotomenininkų sąjunga) tikrasis narys nesiskiria jau daugiau kaip pusę amžiaus. Lėšų nuotraukoms atspausdinti skyrė Pasvalio rajono neįgaliųjų draugija, o muziejaus dailininkas Paulius Ramanauskas iš jų sukomponavo patrauklią ekspoziciją.

Į parodos atidarymą atvyko ne tik dauguma jos autorių, bet ir rajono meras Gintautas Gegužinskas, porą dešimtmečių neįgaliųjų susitikimų Talačkoniuose nepraleidžianti Pasvalio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė. Sveikinimai, gėlės, muzika – iškilmingumo renginiui tikrai nepritrūko. Tik tvirto pažado, kad kitąmet Talačkoniuose ir vėl susitiks vieni kitų pasiilgę likimo bičiuliai, išgirsti nepavyko. Vis dėlto LND pirmininkas Ignas Mačiukas nusiteikęs optimistiškiau ir žada dėti visas pastangas, kad neįgaliesiems svarbi tradicija nenutrūktų.

O kol kas respublikinė neįgalių fotomėgėjų paroda „Talačkoniai 2019“ pati keliaus po Lietuvą – bus pristatyta Telšiuose, Utenoje, Kelmėje bei kituose šalies miestuose ir miesteliuose. Pasikvieskite ją į svečius ir jūs!

Aldona MILIEŠKIENĖ

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt