Švietimo įstatymo pakeitimai: milijonai be vizijos mažai ką tepakeis

unsplash.com nuotr.

Tolerancijos testas
Nustatymai

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja šalinti neįgalių vaikų diskriminaciją, atskirtį ir įtraukti juos į visų pakopų ugdymo procesą. UNESCO kviečia šalis įdiegti įtraukiojo ugdymo požiūrį į švietimo politikos struktūras, įgyvendinimą, stebėseną bei vertinimą, o tai leistų greičiau pasiekti „Švietimo visiems“ tikslus. 

Šių metų birželio 30-ąją Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pasirinktą bendrosios paskirties mokyk­lą, o mokyklos nebegalės atsisakyti jų priimti. Savivaldybės ir mokyklos turi pasiruošti, kad visiems vaikams būtų sukurtos tam reikalingos sąlygos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodo, kad įstatymo pakeitimams įgyvendinti 2021–2024 m. iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 173 mln. eurų. Naujiems mokinio padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų etatams ir kitoms priemonėms, kurios mokyklose užtikrintų sąlygas sėk­mingai įtraukčiai, jau 2021 m. Vyriausybė žada skirti daugiau nei 28 mln. eurų.

Norėdami įgyvendinti visas įtraukiojo ugdymo nuostatas, pirmiausia turime turėti aiškią viziją, kaip sieksime pokyčių. Joje turi atsispindėti šie esminiai įtraukiojo ugdymo reikalavimai: užtikrintas prieinamumas; reikiamas specialistų skaičius, parengti mokyklų pedagogai ir visas personalas; veiksmingai pritaikytos ugdymo programos ir mokymo būdai; suformuotos visos mokyk­los bendruomenės teigiamos nuostatos, vykdoma nuolatinė stebėsena.

Kristina Paulikė.

Be kvalifikuotų specialistų į priekį nepajudėsime

Kokias kliūtis turime įveikti norėdami sėkmingai įgyvendinti šias nuostatas? Turint reikiamą finansavimą, nesunku užtik­rinti prieinamumą: pritaikyti mokyklos aplinką ir patalpas, pasirūpinti specializuota kompiuterine ir kita įranga, mokymo priemonėmis. Svarbu išmokti tomis priemonėmis naudotis.

Šiuo metu didelė problema – specialistų trūkumas. Ypač trūksta psichologų ir specialiųjų pedagogų. Kaip teigia ŠMSM atstovai, norint maksimaliai įvykdyti reikalavimus, ugdymo įstaigose papildomai reikėtų per 6 tūkst. specialistų ir mokytojų padėjėjų. Ypač jų poreikis jaučiamas regionuose, kur vienas specialistas priverstas dirbti keliose įstaigose. Dideli krūviai neigiamai atsiliepia darbo kokybei, neretai patiriamas perdegimo sindromas. Norint pritraukti šiuos specialistus, teks ieškoti papildomų priemonių – adekvačių atlyginimų, patrauklių studijų programų, palankių darbo sąlygų, galimybės tobulintis, vykti į stažuotes, dalyvauti supervizijose ir kt.

Viena iš svarbiausių problemų – lėta požiūrio į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius kaita ir nepakankama mokytojų kvalifikacija specialiojo ugdymo srityje. Būtent mokytojų požiūris yra vienas svarbiausių veiksnių įgyvendinant įtraukųjį ugdymą.

Prieš porą metų Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras atliko socialinių pedagogų veiklos sąlygų analizę. Ji parodė, kad vis dar trūksta vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių, raidos ir elgesio sutrikimų vertinimo įrankių, metodikų. Mokymų įtraukties tema organizuojama nemažai, tačiau ar gautos žinios bei metodikos veiksmingai panaudojamos? Girdime, kad pedagogams trūksta žinių apie darbą su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, ne visada pavyksta suvaldyti krizines situacijas tiek pamokų metu, tiek neformalioje aplinkoje, neretai pamirštami gabūs vaikai, kuriems taip pat reikia dėmesio, kaip ir specialiųjų poreikių vaikams. Kad ugdymo procese nė vienas vaikas neliktų atskirtyje, reikia didelės kompetencijos pedagogų, kvalifikuotų Vaiko gerovės komisijos specialistų. Labai svarbu laiku ir tiksliai nustatyti pagalbos ir paslaugų reikmes, siekiant sudaryti vaikui optimalias ugdymo(si) sąlygas. Kuo anksčiau bus identifikuotos problemos ir laiku pradėta teikti pagalba, tuo sėkmingesnė bus įtrauktis.


Mokymai būtini visai mokyklos bendruomenei

Kvalifikaciją būtina tobulinti ne tik švietimo pagalbos specia­listams, bet ir dalykininkams, kurių pamokose vaikai praleidžia daugiausia laiko. Būtina kelti reikalavimų kartelę mokytojų padėjėjams, kurie turėtų turėti pedagoginį išsilavinimą ir gauti tokį patį atlyginimą kaip mokytojas. Bazinės pedagoginės bei psichologinės žinios reikalingos ir ikimokyklinių įstaigų auk­lėtojų padėjėjams, kurie taip pat daug laiko praleidžia su vaikais. Mokymai įtraukties tema būtini visai mokyklos bendruomenei – nuo vairuotojo iki vadovo.

Lankydamiesi Izraelio ugdymo įstaigose, atkreipėme dėmesį į tai, kad pedagogų kvalifikacija, investicijos į žmogiškuosius ištek­lius – šios šalies švietimo prioritetas. Ten orientuojamasi į praktinius mokymus, o studijų programose daug dėmesio skiriama pačiai praktikai, akcentuojama ugdymo proceso stebėsena. Į tai būtina atkreipti dėmesį ir Lietuvai, nes čia tiek praktinis pasirengimas, tiek stebėsena vis dar nesulaukia deramo dėmesio. Švietimo stebėsenos trūkumus 2016 m. nustatė Valstybės kontrolė, kad mūsų šalyje labai silpnai išplėtota kokybės kultūra visais švietimo lygmenimis, pažymima ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje.


Reikia ieškoti naujų darbo su tėvais formų

Specialiųjų poreikių vaikus auginančių tėvų organizacijos nurodo, kad šeimos patiria daug psichologinių, socialinių ir ekonominių sunkumų, susiduria su stresu, neigimu. Dažnas reiškinys – atskirtis, skurdas, skyrybos. Savivaldybėse būtina intensyviai dirbti ne tik su vaikais, bet ir su jų šeima: laiku suteikti reikiamą pagalbą, užtikrinti informacijos sklaidą, teikti konsultacijas ir turėti išplėtotą paslaugų tinklą. Deja, dėl paslaugų trūkumo regionuose daugeliui tėvų vaikus tenka vežioti į didmiesčius. Į pagalbą gali ateiti nevyriausybinių organizacijų sektorius, kuris įgyvendina įvairius projektus, susijusius su įtraukties didinimu, pagalbos šeimoms teikimu, darbu su vaikais ir t. t.

Ugdymo įstaigos daugelį metų patiria bendradarbiavimo su tėvais sunkumų (dėl nežinojimo, nepakankamos socialinės brandos, nesusikalbėjimo, požiūrių skirtumo). Būtina ieškoti patrauklių darbo su tėvais formų. Tai gali būti tėvų dienos, bendrų tėvų ir mokytojų organizacijų kūrimas, bendros (tėvų, mokinių ir mokytojų) konferencijos, išvykos į gamtą, stovyklos, mokyklėlės tėvų psichologinei ir specialiajai pedagoginei kompetencijai ugdyti, tėvų savanorystė neformaliose veiklose ir netgi galimybė tėvams, kaip laikiniems mokytojams, vesti pamokas (ypač pradinėse klasėse), kai mokytojas suserga ar jam reikia trumpam išvykti.

Pokyčiai pirmiausia turi įvykti kiekvieno galvoje ir prasidėti nuo požiūrio, kultūros bei mokymosi būti kartu. Taip, tam reikia daug laiko ir nuolatinio intensyvaus darbo. Tačiau visas kliūtis įveiksime, jei imsimės lyderystės ir turėsime aiškią viziją, nuosekliai link jos eisime. Turint milijonus, bet neturint vizijos, pinigai mažai ką tepakeis.

Kristina PAULIKĖ
Edukologė, VšĮ Švietėjiškų iniciatyvių centro direktorė, asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt