Pažadėta siekti pokyčių kultūros ir verslumo srityse

Rekonstruojant Hapsalu pilį Estijoje buvo rastas sprendimas, kaip pritaikyti ją negalią turinčių žmonių poreikiams – patogus privažiavimas nuo stovėjimo aikštelės, įrengtas liftas, sanitariniai mazgai.

Tolerancijos iššūkiai
Nustatymai

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijoje prisistačiusios Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijos žada, kad pokyčiai vyks neišskiriant neįgaliųjų grupės atskiromis programomis, bet visose šioms ministerijoms pavaldžiose srityse. 

Skatins verslumą ir turizmą

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žemaitis išskyrė 2 sritis, kuriose skirs daugiau dėmesio negalią turintiems žmonėms: turizmo objektų prieinamumas ir socialinis verslumas.

„Turizmo objektų prieinamumas neįgaliesiems yra vienas iš mums svarbių aspektų, kuriuos norime išnagrinėti ir priimti kadencijos metu“, – sako K. Žemaitis.

Pasak jo, Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja išanalizuoti ir įvertinti turizmo objektų prieinamumą žmonių su negalia reikmėms ir teikti išvadas savivaldybėms bei valstybės institucijoms.

Kalbėdamas apie verslumo skatinimą K. Žemaitis atkreipė dėmesį į socialinio verslo paketą. Viena iš jo priemonių – „Versli Lietuva“ parengtas viešųjų paslaugų perdavimo gidas, kuriuo savivaldybės skatinamos pirkti ne paslaugą, o pokytį ir taip spręsti opias socialines problemas. K. Žemaičio teigimu, prie pokyčių galėtų prisidėti ir GovTech prog­rama – tai galimybė sukurti ir įvesti viešojo valdymo inovacijas, kurios padėtų spręsti ir neįgaliųjų klausimus.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė pasiūlė daugiau dėmesio skirti negalią turinčių žmonių verslumui, jų užimtumo skatinimui.


Kultūra turi būti prieinama

„Vyriausybės programoje turime tokius raktinius žodžius: įtraukioji kultūra, visiems prieinama kultūra. Tai ne tik prieinamumas teritoriniu, regioniniu, socialiniu aspektu, bet ir prieinamumas skirtingos negalios žmonėms. Visa tai bandome daryti ne kokiose nors išskirtose priemonėse, bet integraliai, horizontaliai visose mums pavaldžiose srityse“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Jis pabrėžė, kad Kultūros ministerija rūpinasi tiek kultūros infrastruktūros gerinimu, tiek pačiomis kultūros paslaugomis.

Viceministro teigimu, nėra gerai žinoma, kiek kultūros objektų prieinama negalią turintiems žmonėms. 2017 m. atliktas tyrimas parodė, kad pritaikyta tik 16 proc. pastatų, 30 proc. – iš dalies. „Turime rinkti duomenis, matyti, kur mes esame ir kaip infrastruktūros kontekste galime plėsti savo paslaugas, jas pritaikyti tinkamai“, – sakė viceministras. M. Ošmianskienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu ir tinkamai pateikti informaciją – nurodyti, ar renginys ar objektas prieinamas.

A. Vilčinskas pasidžiaugė, kad yra įgyvendinama nemažai neįgaliesiems skirtų programų muziejuose, archyvuose, biblio­tekose. „Bibliotekos yra savotiškos inovatorės – turime tikslą aprūpinti žmones informaciniais ištekliais, įdiegti Brailio rašto standartą, bendradarbiaujant su užsienio bibliotekomis modernizuoti visas turimas informacines sistemas, kad regos, klausos negalią turintys žmonės galėtų naudotis internetinėmis ir mūsų įstaigų teikiamoms paslaugomis“, – sakė viceministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis muziejų pritaiko savo paslaugas – ekskursijas, edukacijas – įvairių poreikių turintiems žmonėms. Taip pat yra sveikintinų pavyzdžių teatruose, kai spektakliai pritaikomi regos, klausos negalią turintiems asmenims.


Kas trukdo pritaikyti kultūros objektus?

M. Ošmianskienė uždavė abiem ministerijoms aktualų klausimą – kodėl iki šiol nepritaikyti tokie objektai, kaip Trakų pilis?

Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis atkreipė dėmesį, kad nėra aiškus Statybos techninio reglamento ir Kultūros paveldo tvarkybos reglamento santykis. Iš esmės Kultūros paveldo departamentas turi veto teisę bet kokiems darbams. Dėl kultūros paveldo saugotojų prierašo, kad rekonstruojant Laisvės alėją rekomenduojama įvažiavimus įrengti viduje, visa alėja tapo neprieinama.

„Turime turėti ambicingus tikslus. Turime būti prieinami visiems. Norėtųsi, kad kultūra taptų lyderiu“, – prisistatymą baigė kultūros viceministras A. Vilčinskas.

Emilija STONKUTĖ
Autorės nuotr.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje