Į Vilnių sugrįžo prieš šešerius metus Švedijos instituto, Švedijos ambasados ir Lietuvos negalios organizacijų forumo iniciatyva sostinėje pristatyta paroda „AccessAbility“. „Tebūnie ši paroda dar viena proga kalbėtis ir keisti paprastus dalykus, kurių kiekvienas yra didžiojo pokyčio pradžia“, – sakė unikalios 28 negalią turinčių žmonių nuotraukų ir jų istorijų ekspozicijos globėja Diana Nausėdienė, pabrėždama, kaip svarbu matyti pasaulio visumą, o joje – pastebėti kiekvieną.
Parodos tikslas – kalbėti apie svarbius dalykus
„AccessAbility“ – galia. Galia būti laisvu, nepriklausomu, aktyviu savo paties gyvenimo šeimininku bei bendruomenės nariu, reiškia būti oriu. Būti laisvu ir nepriklausomu – viena iš esminių teisių, – parodos atidaryme Prezidentūros kieme kalbėjo D. Nausėdienė. Pasak jos, tai siekiamybė, kurią lengva deklaruoti, bet ypač sunku įgyvendinti realiame gyvenime. – Mums visiems ypatingai svarbu susitikti be išankstinių nuostatų ir atvirai mąstyti apie būtinus pokyčius.“
Paroda – unikali proga atkreipti dėmesį į ne vieną aktualų žmonių su negalia gyvenimo aspektą. Ji kalba apie šių žmonių kelyje vis dar pasitaikančias kliūtis ir ragina ieškoti galimybių joms spręsti. Viena tokių – žmonių su negalia savarankiškumą ribojanti nepritaikyta aplinka. Pasak D. Nausėdienės, labai dažnai iš pirmo žvilgsnio sudėtingas problemas galima išspręsti paprastais būdais: „Kartais pakanka tik durų be slenksčio, kad jos būtų atviros kiekvienam. Kartais pakanka paprasto techninio sprendimo pateikti informaciją ir raštu, ir žodžiu, o televizijai subtitruoti filmą – ir žinios tampa prieinamos kiekvienam.“
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė išsakė viltį, kad negalią turinčių žmonių nuotraukų ir istorijų paroda, tapusi kultūrinio sezono pradžia, taps katalizatoriumi ir aplinkos prieinamumo srityje.
„Šiandien atidaromos parodos tikslas – diskusija apie žmonių su negalia įgalinimą įvairiose gyvenimo srityse: moksle, darbe, sporte, kultūroje, – šventiniame renginyje kalbėjo Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė. – Labai džiaugiuosi tokia gražia iniciatyva, kuri parodo, kad žmonės su negalia yra įdomūs, drąsūs ir stiprūs. Ši paroda man ir empatijos išraiška, kuri parodo, kad judame teisingu visuomenės pažangos keliu, mokomės priimti įvairius žmones“.
Švedijos ambasadorės Inger Buxton teigimu, „AccessAbility“ paroda – puikus įrodymas, kaip žmonės su negalia patys vadovauja savo gyvenimui ir savo ateičiai, bet kartu ji primena, jog dar daug turi būti padaryta, kad žmonės su negalia galėtų mėgautis visiška lygybe visuomenėje. Aplinkos, įstatymų, požiūrio pokyčiams reikia daugiau reformų. „Tikiu, kad „AccessAbility“ paroda gali padėti padaryti postūmį teisinga linkme“, – sakė Švedijos ambasadorė.
Parodą apžiūri Diana Nausėdienė (viduryje), Švedijos ambasadorės Inger Buxton (dešinėje) ir LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė (kairėje).
Vaduojasi iš gyvenimo paraleliniame pasaulyje
Parodos atidaryme Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžė, kad gyventi oriai, būti laisvu, savarankišku, aktyviu savo paties gyvenimo šeimininku, bendruomenės nariu – kiekvieno mūsų prigimtinė teisė. Nors, pasak D. Juodkaitės, tai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau žmonėms su negalia neretai jis nepasiekiamas arba pasiekiamas per dideles kliūtis. „Ilgai žmonių su negalia Lietuvoje nebuvo matyti mūsų visuomenėje – jie tarsi gyveno paraleliniame gyvenime, kur žaidė, mokėsi, dirbo, bendravo, gyveno su kitais negalią turinčiaisiais specialiosiose mokyklose, specializuotose įmonėse, globos namuose. Ir nors šiandien jau matome gerokai pasikeitusią realybę, visgi iki šiol tai yra dalies žmonių su negalia kasdienybė“, – kalbėjo LNF prezidentė.
D. Juodkaitė įsitikinusi, kad bet koks susitikimas su negalią turinčiu žmogumi, su kitokiu žmogumi, jo pažinimas ir supratimas keičia mus asmeniškai. „Keičiamės ir bręstame mes, kaip visuomenė, kai pamatome ir įvertiname įvairovės atnešamą naudą ir supratimą apie kiekvieno žmogaus vertingumą“, – sakė ji.
Pasak D. Juodkaitės, „AccessAbility“ paroda leidžia mums visiems pažvelgti į tai, kaip gyvena, kokie yra žmonės su negalia, kai jie turi galimybę būti tarp mūsų, kai jie yra daug duodanti mūsų bendruomenės dalis. Dalindamasi šių žmonių portretais ir istorijomis paroda mums leidžia ne tik pamatyti žmonių veidus, bet įsijausti į jų istorijas, sužinoti apie jų talentus ir galimybes. „Tai istorijos, kurios atskleidžia jų valią, tikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais bei neįkainojamas patirtis įveikiant kliūtis ne tik savo kelyje, bet ir skinant kelią kitiems žmonėms su negalia“, – sakė D. Juodkaitė.
Parodos globėja Diana Nausėdienė su nuotraukų herojėmis Irmina Beneševičiūte (kairėje) ir Inga Filipovič (dešinėje) bei LNF prezidente Dovile Juodkaite.
Istorija keičiasi kiekvieną akimirką
Į parodos atidarymą atvyko ir joje pristatomų nuotraukų bei istorijų herojės: Irma Jokštytė, Irmina Beneševičiūtė, Inga Filipovič. Merginos užsiminė apie išgyventą, o kartais dar ir dabar juntamą socialinę atskirtį, savo ryžtą ir pastangas iš jos išsivaduoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atkreipė dėmesį į prie Ingos nuotraukos parašytus žodžius: jeigu žmogaus mintys yra pozityvios, tai viskas aplinkui irgi yra pozityvu. Ministrė patikino, kad Vyriausybės ir jos pačios prioritetai (įtraukusis ugdymas, negalią turinčių asmenų darbas atviroje rinkoje, paslaugų prieinamumas žmonėms pagal jų individualius poreikius) padės, kad gyvenimas Lietuvoje tiek žmonėms su negalia, tiek tiems, kurie jais rūpinasi, gerėtų ir lengvėtų.
Kai į parodą I. Jokšytę atlydėjusi Nijolė Oželytė jai perskaitė čia pristatytą jos pačios istoriją, mergina sakė norėjusi pasakyti: „Nutrinkim pusę, nes jau pasikeitė.“ „Neprisiriškim prie to, kas ten parašyta, – kalbėjo ji. – Šiandien galiu pasakyti, kad valstybėje, kurioje gyvenu, yra žymiai lengviau mokytis, labiau prieinamas aukštasis mokslas, yra nuveikta daug gražių darbų aplinkos prieinamumo klausimais. Man dėl to labai gera. Aš atstovauju neregių bendruomenei visame pasaulyje ir sakau draugams iš kitų šalių – atvažiuokit į Lietuvą, aš jau turiu jums ką parodyti, turiu kur nusivesti.“
O štai kiti Irmos pasvarstymai privertė susimąstyti. „Stoviu kitoje barikadų pusėje. Taip kartais jaučiuosi, – kalbėjo ji. Visų pirma – aš esu Lietuvos Respublikos pilietė, žmogus, kuriam svarbi mano valstybė, kuris nori dirbti savo šalies gerovei. Esu žmogus, kuriam svarbi mūsų valstybės ateitis, kuris ją kuria. Ir kartais, nepaisant viso to, jaučiuosi stovinti už tam tikros ribos. Dėl to, kad matau kitaip negu visi kiti. Dėl to nenorėčiau, kad mano istorija būtų priimama kaip nors kitaip, nei kito piliečio istorija.“
Pasak Irmos, kiekviena istorija yra svarbi: „Jeigu atneštume 14 žmonių istorijas, kurie mato taip, kaip dauguma iš jūsų, ir nepamatytume tų žodžių šalia mūsų istorijų – ar neregys, ar kitaip girdi, kitaip vaikšto, mes tiesiog pajustume vieną labai svarbų dalyką, kad tos istorijos yra apie tuos pačius dalykus – jos apie tai, kaip mes randame savo būdą gyventi, kaip kuriame, kaip dirbame savo valstybei, savo visuomenei. Todėl man labai svarbu, kad mūsų darbas nebūtų vertinamas kitaip tik todėl, kad mes kitaip matome ar kitaip judame. Kad nebūtų galvojama, jog mes esame kažkuo geresni arba blogesni dėl kažkokių savo fizinių ypatumų. Aš noriu būti pilietė valstybės, kurioje įvairovė yra norma, kurioje nebesistebima, kad kažkas nemato ar sunkiau vaikšto. Manau, kad tai yra gerovės valstybės pirminis uždavinys – padaryti taip, kad tai nebūtų nuostabos kupinas dalykas, kad mums nebereikėtų tokių parodų apskritai.“
Parodą „AccessAbility“ Prezidentūros kieme galima aplankyti darbo dienomis nuo 18 iki 21 val., savaitgaliais ir šventinėmis dienomis – nuo 11 iki 22 valandos. Paroda veiks iki gegužės 23 d.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.
