Lietuvoje aktyviai veikia per 15 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (NVO). Didžiausias pagal projektinį finansavimą dirbančių nevyriausybininkų rūpestis – nepakankamas finansavimas. Šias problemas turėjęs padėti spręsti NVO fondas vis dar nepradeda savo veiklos. Seimo narys Justas Džiugelis su grupe parlamentarų užregistravo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo keisti NVO fondo sudarymo principą, kad būtų užtikrintas stabilesnis NVO ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) finansavimas.
Pristatytos įstatymo pataisos
„Jei anksčiau dar kas ir abejojo dėl nevyriausybinių organizacijų naudos, tai dabar, manau, net skeptikai savo kailiu patyrė, koks svarbus NVO atliekamas darbas sprendžiant ekstremalių situacijų iššūkius bei skurdo, priklausomybių, sunkių ligonių ir žmonių su negalia problemas. Be to, stiprios nevyriausybinės organizacijos yra stiprios pilietinės visuomenės paskata ir garantas“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė J. Džiugelis.
Pasak politiko, didžioji dauguma NVO susiduria su finansavimo tolygumo sunkumais ir veiklos plėtros iššūkiais. Jos remiamos per projektines veiklas ir nėra tiek savarankiškos, kiek turėtų būti. Ypač tai atsispindi savivaldybėse.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pataisos, reglamentuojančios didesnį NVO nepriklausomą finansavimą, Seime buvo priimtos 2019 m. gruodį. Įstatymas įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d., o Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teisingumo ministras ir savivaldybių institucijos iki 2020 m. vasario 29 d. turėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau, pasak J. Džiugelio, parlamentinė kontrolė atskleidė, kad poįstatyminiai aktai nepriimti iki šiol, tad realiai fondas neveikia.
Po debatų ir diskusijų su NVO užregistruotas įstatymo projektas, kuris turėtų užtikrinti stabilesnį NVO finansavimą. Politikai siūlo keisti NVO fondo sudarymo principą: jam skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ne pelno subjektams (1,2 proc.) sumą ir į fondo lėšų gavėjus įtraukti Lietuvos šaulių sąjungą.
J. Džiugelio teigimu, argumentų keisti šį teisinį reguliavimą yra daug. Jam pritarė ir spaudos konferencijoje dalyvavęs „NVO teisės instituto“ vadovas Rytis Jokubauskas. Pasak jo, pastarųjų kelių metų įvykiai išryškino ne tik svarbų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį valstybės ir visuomenės gyvenime, bet ir apnuogino jų finansavimo problemas. „Pilietinių organizacijų tvarumo indeksas jau daugybę metų nurodo, kad finansinis pajėgumas yra viena silpniausių nevyriausybinio sektoriaus vietų. Tad labai sveikintinos iniciatyvos, kurios prisideda prie šių problemų sprendimo. Siūlymas, kad nepaskirstytos GPM lėšos būtų nukreiptos į NVO fondą, yra logiškas – jis padėtų sustiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių, dėl to laimėtume mes visi“, – sakė R. Jokubauskas.
Panaudojami ne visi mokesčiai
Šiuo metu Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas numato galimybę NVO fondui skirti iki 20 proc. užpraėjusių metų gyventojų paskirtos ne pelno subjektams GPM dalies. Įstatymo keitimo iniciatoriai siūlo NVO fondui skirti visą nepaskirstytą gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams sumą. „Įstatymo idėja ir prasmė yra pastiprinti tas sritis, t. y. nevyriausybinį sektorių ir Šaulių sąjungą būti labiau finansiškai nepriklausomais, stipresniais ir prisidėti prie mūsų visų gerovės ir saugumo kūrimo“, – sako J. Džiugelis.
Jo teigimu, labiausiai tokiam įstatymo pakeitimui galėtų prieštarauti savivaldybės, nes būtent joms atitenka nepaskirstyti GPM mokesčiai. Jeigu visos šios lėšos nukeliaus į NVO fondą, sumažės savivaldybių biudžetai. Tačiau žvelgiant į pastarųjų trejų metų statistiką matyti, kad savivaldybės ir dabar socialinėms reikmėms paskirsto ne visas gaunamas lėšas. Pavyzdžiui, pernai jos nepanaudojo 6,9 mln. eurų, o 2018 m. – net 11,9 mln. eurų.
Seimo nario nuomone, paskyrus GPM paramos lėšas NVO fondui, jų perskirstymas turėtų vykti sklandžiau ir tikslingiau. Naudą pajustų visi: žmonės gautų daugiau kokybiškų NVO teikiamų paslaugų, o valstybė – saugumą užtikrinti padedantį partnerį.
„Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija. Visas lėšas, kurias gauname iš privačiai aukojančių piliečių, verslo, kitų organizacijų ir valstybės biudžeto, mes investuojame į pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms. Ir, kai valstybę užgriuvo išbandymai, būtent šauliai gana gausiai ir motyvuotai atėjo valstybei į pagalbą. Ir jie šitai darė neatlygintinai. Visas reikalingas priemones, o nelegalių migrantų krizės atveju – ir specialiąsias priemones, turėjome pirkti iš visuomenės suaukotų lėšų. Papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto nebuvo gautas. Deja, vykdant užduotis, gauname vis daugiau ir daugiau būtinų priemonių pirkimo prašymų, kurių negalime įvykdyti. Taigi papildomas finansavimas LŠS būtų parama ir šiek tiek kompensuotų praradimus, patirtus įsitraukus į pagalbą“, – spaudos konferencijoje sakė LŠS vadas pulkininkas Albertas Dapkus.
J. Džiugelis siūlo, kad NVO fondas veiktų prie Finansų ministerijos arba Mokesčių inspekcijos. „Dėl šio klausimo čia, Seime, netrukus prasidės politinė diskusija. Tikiuosi rasti sutarimą su visomis politinėmis partijomis“, – vylėsi J. Džiugelis.
Atsitraukiama nuo pirminės idėjos?
Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) projektų vadovės Linos Arlauskienės nuomone, turėtume kalbėti ne tik apie NVO fondo dydį, bet ir patį jo veikimo principą. Nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos su NVO fondu siejo didelius lūkesčius. „Buvo teigiama, kad NVO fondas kuriamas baziniams nevyriausybinių organizacijų poreikiams patenkinti – pavyzdžiui, administracinėms išlaidoms, patalpų išlaikymui padengti, kad jos turėtų tą bazinį užtikrintą ir tvarų kasmetį finansavimą, o projektines lėšas galėtų naudoti vien veikloms finansuoti, – sako L. Arlauskienė ir priduria pastebinti, kad nuo pirminės idėjos gerokai nutolta. – Atidžiai seku su NVO fondu susijusias naujienas. Deja, atrodo, kad niekas nevyksta, net Fondo valdyba nesirenka į posėdžius, nes nuo kovo mėnesio nėra su jo veikla susijusių atnaujintų protokolų.“
Tiesa, LND projektų vadovė sako atkreipusi dėmesį, kad NVO fondui perduodamas iki šiol Socialinių paslaugų priežiūros departamento administruotas Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo konkursas. „Panašu, kad įkurtas fondas taps dar vienu administratoriumi, kuris administruos paramos priemones, – sako L. Arlauskienė ir teigia nesuprantanti, kuo tuomet jis skirsis nuo kitų panašių fondų. – Yra nemažai įvairių fondų (sporto rėmimo, kultūros, švietimo, sveikatos stiprinimo ir pan.) veikloms remti, o šis fondas turėjo finansuoti bazinius NVO poreikius, tuo jis ir buvo unikalus. Tačiau atrodo, kad nuo šios idėjos atsitraukiama.“ Kaip ir nuo tos minties, kad šis fondas turėtų padėti visoms į jį besikreipiančioms vyriausybinėms organizacijoms. „Institucinio stiprinimo konkurso sąlygos labai griežtos, daugiau nei pusė organizacijų jų neatitinka, taigi ir NVO fondui ne visi galės teikti paraiškas“, – svarsto L. Arlauskienė ir apgailestauja, kad nepaisoma pirminės idėjos, supratimo, ko labai reikia NVO, kad jos galėtų išgyventi, inicijuoti naujas veiklas, racionaliai ir kryptingai panaudoti projektines lėšas, nesukdamos galvos, iš ko išlaikyti patalpas ar užtikrinti bent minimalų darbo užmokestį jų vadovams.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Olgos Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.
