Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė džiaugiasi: nepaisant pandemijos, šie metai draugijai itin darbingi. Birželį prasidėjęs renginių ir įvykių maratonas dar nesibaigė. Vis dėlto V. Vitaitė pasigenda valstybės dėmesio kultūrai. Jos teigimu, jei taip bus ir toliau, daug metų negaliųjų asociacijų vykdomos ir savo naudą įrodžiusios programos gali išnykti.
Talentus padeda atrasti „Perliukai“
Rudenį muzikalius vaikus ir jaunuolius su negalia iš visos Lietuvos sutelkė įtraukaus muzikavimo konkursas-festivalis „Perliukai“. Šiemet jis – penktasis. Jau įvyko regioniniai konkursai-festivaliai Klaipėdoje ir Šiauliuose, per šiuos ir kitus metus konkursas-festivalis dar lankysis Vilniuje, Alytuje ir Kauno r.
5 regioninių konkursų laureatai pasirodys kitų metų rudenį Vilniuje vyksiančiame konkurso-festivalio uždaryme. Į festivalio veiklas šiais metais įsitraukė apie 200 vaikų ir jaunuolių. Pasak V. Vitaitės, vienas iš renginio tikslų – atrasti jaunuosius talentus, padėti jiems išreikšti save, sudaryti galimybes pasirodyti scenoje, ugdyti savo kompetencijas. „Guboja“ sudaro galimybes jiems išvažiuoti į konkursus užsienyje, kviečia tobulintis „Perliukų akademijoje“, pasirodyti koncertuose. „Kiekvienam atlikėjui reikalinga scena, kad jis galėtų augti“, – įsitikinusi V. Vitaitė. Ji džiaugiasi, kad ne vienas „Perliukų“ laureatas tapo profesionaliu muzikantu ir iki šiol nenutrūksta jų ryšys su „Guboja“.
Įtraukaus muzikavimo konkursas-festivalis „Perliukai“ padeda atkleisti jaunuosius talentus.
Muzikavo Birštone
Neseniai Birštone pasibaigė Erasmus+ finansuotas projektas „Musical Storytelling“, kuriame dalyvavo muzikantai iš 4 valstybių (Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Liuksemburgo). Per 5 dienas projekto dalyviai, vadovaujami džiazo muzikanto, kompozitoriaus, aranžuotojo, dirigento, prodiuserio Remigijaus Rančio, parengė muzikinę programą, kurioje sėkmingai dalyvavo ir 4 draugijos „Guboja“ atstovai: džiazo pianistas Raigardas Daraganas, džiazo dainininkė Rinalda Pocevičiūtė, pianistė Dainora Laukžemytė (Rubašenko), dainininkė Vaida Butautaitė.
„Buvome šio projekto partneriai. Jo tikslas – atskirties mažinimas. Mūsų žmonėms ši patirtis buvo be galo naudinga. Jie ne tik dainavo, bet ir šoko. Čia nebuvo jokios negalios. Mačiau tiesiog jaunus žmones, kurie myli muziką ir gyvenimą. Tai didžiulis stimulas jiems tobulėti ir rengti naujas programas, puiki proga socializuotis, pabendrauti anglų kalba“, – sako V. Vitaitė. Jos teigimu, tokie projektai turi didelę prasmę jų dalyviams, artimiesiems. Tai ir puikus būdas reprezentuoti Lietuvą. Prie šių tikslų prisidėjo ir projekto dalyviams parengtas draugijos „Guboja“ pristatymas, ir VšĮ „Mažoji guboja“ parodytas spektaklis „Ilgas kelias namo“ (režisierius Povilas Krivickas).
Keliauja po visą Lietuvą
Šakiai-Palanga-Klaipėda-Plungė-Druskininkai – toks šią vasarą buvo draugijos „Guboja“ muzikinės veiklos maršrutas. Vyko „Perliukų akademija“, nacionalinio „Spalvų muzikos“ orkestro kūrybinės dirbtuvės, muzikinė stovykla, edukaciniai, kiti renginiai bei koncertai visuomenei. Įvairiose veiklose dalyvavo daugiau kaip 60 įvairaus amžiaus negalią turinčių žmonių iš Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Joniškio, Alytaus, Druskininkų, Mažeikių, Plungės ir kt. Jiems buvo sudarytos sąlygos saviraiškai, bendradarbiavimui su profesionaliais muzikais, meno mėgėjais.
„Buvo renginių bei veiklų maratonas ir sėkmingai jį įveikėme“, – sako V. Vitaitė. Jos teigimu, iššūkių buvo nemažai, ypač dėl su Covid-19 susijusių aplinkybių. Tačiau visus rūpesčius atpirko dalyvių šypsenos ir žiūrovų plojimai. „Gubojos“ pirmininkė įsitikinusi – kultūra, meninė veikla pandemijos laikotarpiu daugeliui negalią turinčių žmonių padėjo lengviau išgyventi. Jie galėjo realizuoti save, nebuvo vieniši, o iš stovyklų ir kūrybinių dirbtuvių grįžo pasisėmę energijos, gerų įspūdžių. Be to, surengta nemažai koncertų viešose erdvėse, kurie padeda griauti stereotipus apie negalią. „Už finansinę paramą, remiant šią veiklą, esame dėkingi Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybai“, – sako V. Vitaitė.
Bene didžiausias koncertas vyko per „Sostinės dienas“ Vilniuje. Jis apjungė draugijos „Guboja“ ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kūrybines pajėgas. Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras koncertavo su ilgamečiu bičiuliu Jurgiu Brūzga, scenoje pasirodė orkestro solistas Emilis Korickij, dainininkai Gražvydas Sidiniauskas, V. Butautaitė ir duetas „The Wind Rose“, kuris dalyvavo tarptautiniame žmonių su regėjimo negalia dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“).
Pasak V. Vitaitės, „Guboja“ jau 16 metų „Sostinės dienų“ metu sukviečia į Vilnių meno mėgėjus su negalia ir jų bendraminčius iš įvairių šalies regionų. Ji sako matanti poreikį – žmonės labai nori dalyvauti šioje šventėje, parodyti, ką per metus sukūrė, įsilieti į kitų kūrėjų būrį, tačiau jau kelintus metus nepavyksta tam gauti finansavimo. Vis dėlto V. Vitaitė nenuleidžia rankų ir tikisi bent kas antrus metus žmonių su negalia organizacijoms sudaryti galimybę dalyvauti didžiausioje sostinės šventėje.
Kultūra nereikalinga?
Nors veiklos netrūksta, V. Vitaitė nėra nusiteikusi optimistiškai. Jos teigimu, valstybės institucijų požiūris į kultūrą kelia mažų mažiausiai nuostabą – šiuo metu atrodo, kad tokia veikla yra nelabai reikalinga. „Susidaro situacija, kad nėra programos, iš kurios neįgaliųjų organizacijų vykdoma kultūrinė veikla galėtų būti finansuojama. Kultūros tarybos kartelė iškelta labai aukštai – nedaugelis organizacijų gali gauti paramą. Asociacijų finansavimas orientuojasi į teisų gynimą. Socialinės reabilitacijos programoje taip pat nebeliko meninės veiklos. Esame užburtame rate, atrodo, kad daugelis kultūrinių, meninių veiklų turės išnykti“, – apgailestauja „Gubojos“ vadovė.
„Gubojos“ suburtas nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras – vienintelis tokio pobūdžio kolektyvas Lietuvoje, gyvuojantis jau 23 metus, kuriame muzikuoja žmonės, paliesti negalios ir muzikos profesionalai iš visos šalies. Kolektyvas aktyviai koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje. Visuomenei prisistatančių kolektyvų turi ir kitos neįgaliųjų organizacijos. „Ar tokia veikla nereikalinga? Ar šitie kolektyvai neverti paramos, nors savo veikla garsina Lietuvą?“ – klausia V. Vitaitė. Jos įsitikinimu ypač svarbu išsaugoti geriausius kolektyvus, tradicinius renginius.
„Gerbiu organizacijas, kurios teikia įvairias paslaugas, jos labai reikalingos, bet požiūris į kultūrą, meninę raišką mane gąsdina. Žmonės palikti nežinomybėje. Aš manau, kad tai nėra teisinga. Nemačiau nė vienos organizacijos, kuri vykdydama kultūrinę veiklą, kenktų neįgaliųjų bendruomenei. Atvirkščiai – ši veikla duoda labai daug“, – sako V. Vitaitė.
Ji griežtai nesutinka, kad tokios veiklos yra segreguojančios negalią turinčius žmones. Kaip tik daugelis veiklų – integracinės, skatina įtrauktį. Nacionaliniame „Spalvų muzikos“ orkestre kartu su negalią turinčiaisiais muzikuoja 10 profesionalių muzikantų. „Tai yra tikriausia bendrystė, kurią vienija muzika. Taip pat tokia veikla prisideda ir prie visuomenės švietimo, – sako V. Vitaitė. – Neįgaliųjų bendruomenėje yra labai talentingų žmonių, kuriems reikia padėti išeiti į sceną. Ypač neramu dėl padėties regionuose, kur dalyvavimas kultūrinėje veikloje gali būti vienintelė žmogaus su negalia išėjimo į visuomenę galimybė.“
Pasak V. Vitaitės, reikia daugiau viešai kalbėti, kas turėtų būti remiama, atlikti išsamią analizę, kokios kūrybinės, meninės veiklos pasiteisina, kurios ne, parengti ilgalaikę neįgaliųjų kultūrinės, meninės veiklos strategiją.
Vis dėlto „Guboja“ turi ir kuo pasidžiaugti – pavyko sėkmingai sudalyvauti sudėtingame Lietuvos kultūros tarybos organizuotame Strateginių asociacijų ir skėtinių organizacijų finansavimo konkurse ir gauti finansinę paramą 3 metams. „Tai sustiprins mūsų asociaciją, suteiks platesnes meninės saviraiškos, edukacijos, kūrybos galimybes asmenims su negalia“, – džiaugiasi V. Vitaitė.
Emilija STONKUTĖ
