Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo Administracinių nusižengimų kodekse būtų atskirai išskirta bauda už automobilio statymą neįgaliojo asmens vietoje. Už neteisėtą automobilio statymą neįgaliųjų automobiliams skirtose vietose vairuotojus siūloma bausti nuo 60 iki 180 eurų.
Neįgaliųjų vietos – itin patrauklios
„Užėmei mano vietą, pasiimk ir mano negalią“, „Nenorėk būti mano vietoje“ – tai tik keletas iš nevyriausybinių organizacijų kartu su policijos pareigūnais rengtų akcijų šūkių. Prie prekybos ir pramogų centrų, kitų gausiai lankomų vietų pričiupti neteisėtai neįgaliojo vietoje automobilius palikę vairuotojai elgėsi įvairiai: vieni nesiginčydami juos patraukė, kiti tikino tik trumpam čia sustoję, treti įžeidinėjo rateliais judančius žmones, netgi grasino jiems.
Arčiau įėjimų esančias neįgaliojo ženklu pažymėtas vietas tokios teisės neturintys vairuotojai dažnai renkasi ir prie savivaldybių, ministerijų, netgi Seimo. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas primena neseną atvejį, kai į negalios žmonių teises aptariantį posėdį atvykęs rateliais judantis kolega, radęs užimtą neįgaliųjų vietą, automobilį paliko vienintelėje laisvoje „Rezervuota“ ženklu pažymėtoje vietoje ir už tai buvo nubaustas.
Pažeidė pažeidėjų teises
Prie prekybos, pramogų centrų, gydymo įstaigų, kitų viešosios paskirties objektų užimtos neįgaliųjų vietos – tik viena medalio pusė. Automobilius vairuojantys žmonės su negalia dalijasi ir kitomis skaudžiomis patirtimis.
Vilnietė Agnė Susnytė rateliais juda jau daugiau kaip 20 metų. Ji neslepia – prireikė nemažai jėgų ir kantrybės, kol daugiabučio namo kieme išsirūpino neįgaliojo ženklu pažymėtą automobilio statymo vietą. Tiesa, teisės, kad ši vieta priklausys tik jai, neišsireikalavo – čia automobilį gali palikti ir kiti negalią turintys žmonės. Pasak Agnės, dėl to nebūtų bėdos, dažniausiai problemų kyla, kad čia savo automobilius palieka negalios neturintys vairuotojai. „Tas aikštelės kampas – lyg medumi pateptas, kažkodėl visus labai traukia“, – juokauja Agnė.
O ši trauka rateliais judantiems neįgaliesiems brangiai atsieina. Agnė pasakoja ne sykį kartu su taip pat rateliais judančiu draugu grįžę namo rado šią vietą užimtą automobilių be jokių vairuotojo negalią patvirtinančių ženklų. „Skambinam į 112, pranešam policijai. Tada pareigūnai savo duomenų bazėje ieško automobilio šeimininko. Ši procedūra paprastai užtrunka. Turim laukti, kol surastas automobilio savininkas patraukia automobilį, kartais pasiūlo patiems įsitikinti, ar nėra palikto telefono numerio, kortelės. Rateliais judančiam žmogui tai padaryti ne taip paprasta“, – pasakoja Agnė.
Vieną sausio vakarą namo jiedu parvažiavo vėlokai. Vaikinas karščiavo, tad išleidęs Agnę dar nuvažiavo į vaistinę. Grįžęs pamatė, kad neįgaliesiems skirta vieta užimta. Aplink laisvų vietų nebuvo, tad automobilį paliko užstatęs išvažiavimą neįgaliųjų vietą užėmusiai mašinai.
Kitą dieną Agnė susiruošė į polikliniką – reikėjo perrišti žaizdą. Tačiau automobilio aikštelėje nerado. „Pirma mintis – pavogė. Draugui priklausantis automobilis apynaujis, tikriausiai kažkas susigundė, – pasakoja Agnė. – Skambinu į 112, pranešu apie įvykį, padiktuoju numerį, automobilio savininką. Tik po keleto pakartotinų skambučių pagaliau sužinome, kad mūsų automobilis ne pavogtas, o kaip pažeidęs taisykles nutemptas į Minsko plente esančią saugojimo aikštelę. Leidimo jį atsiimti liepia važiuoti į Gerovės gatvę Naujojoje Vilnioje.“
Agnė neslepia nuostabos, kodėl šiuo atveju policija nesilaikė įprastos tvarkos ir nebandė su jais, užstačiusiais pažeidėjo automobilį, susisiekti, nepranešė, kad jų automobilį nutempė. „Gavome savo telefonų išklotines, iš kurių matyti, kad mums tikrai niekas neskambino, – sako ji. – Tiesa, mus apkaltino, kad nepalikome užrašyto savo telefono numerio. Pagal automobilio numerius policija nesunkiai galėjo nustatyti savininką. Be to, jame buvome palikę ir automobilio statymo kortelę, registracijos pažymėjime yra įrašas, kad jame įrengtas rankinis valdymas. Kol atgavome automobilį, tris dienas (įsiterpė savaitgalis) buvome be mašinos. Šis įvykis mums kainavo beveik 200 eurų – sumokėjome ne tik baudą už pažeidimą, bet ir už automobilio nutempimą, jo saugojimą aikštelėje. O neįgaliojo vietą užėmęs pažeidėjas, pareiškęs, kad mes pažeidėme jo teisę laisvai judėti, atsipirko 15 ar 30 eurų bauda.“
A. Susnytė neslepia, kad dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, išdėstė visas jo aplinkybes ir paprašė grąžinti pinigus. Kol kas jokio atsakymo negavo.
Brangi viešnagė sostinėje
Panašią istoriją yra išgyvenusi ir rateliais judanti Angelė Rudžianskaitė. Moteris pasakoja ryte su giminaičiais atvykusi iš Kauno ir savo automobilį palikusi apytuštėje aikštelėje prie Gedimino kalno papėdėje įsikūrusio Lietuvos nacionalinio muziejaus. Apie pusiaudienį aikštelė užsipildė ir jos automobilis, kaip esą trukdęs judėti kitiems, buvo nutemptas. „Pavogė! Tik vakar nusipirkau naujus apvalkalus sėdynėms, gerai atrodė ir pavogė“, – ir šiandien savo reakciją, aikštelėje neradus palikto automobilio, prisimena Angelė. Tik susisiekus su policija paaiškėjo, kad sulaukus skambučio apie neteisingai stovėjimo aikštelėje pastatytą automobilį, jis buvo nutemptas. „Dar pasiūlė kuo greičiau važiuoti į policijos nuovadą Giraitės gatvėje“, – pasakoja A. Rudžianskaitė ir sako iki šiol negalinti pamiršti, ką tą pusdienį teko patirti. Išsikvietusi taksi nuvažiavo į nuovadą, ten pralaukė apie 3 valandas, kol pagaliau gavo leidimą pasiimti automobilį. Vėl taksi, vėl apie valandą trukusios paieškos, kur Verkiuose yra aikštelė, kurioje saugomi nutempti automobiliai. Pagaliau ją radus paaiškėjo, kad pirmiausia reikia susimokėti už mašinos nutempimą, tada – ilgos banko nepažįstamoje vietoje paieškos ir žinia, kad jis įsikūręs antrame prekybos centro be lifto aukšte, dvejonės, ar gali pasitikėti svetimu žmogumi ir duoti jam savo banko kortelę, kad šis sumokėtų baudą, skambučiai padėti galintiems pažįstamiems... „Viešnagė Vilniuje kainavo beveik visą neįgalumo pensiją. Negana to, mano byla buvo persiųsta Kauno rajono policijos komisariatui Garliavoje. Neakivaizdžiai policijos pareigūnai už padarytą pažeidimą man skyrė baudą, kurią sumokėjau jau iš kitos neįgalumo pensijos...“
Vien baudos nepadės
Žinia apie M. Ošmianskienės inicijuotą Administracinių nusižengimų kodekso papildymą sulaukė negalią turinčių vairuotojų palaikymo. A. Susnytė mano, kad padidėjusios baudos tikrai turėtų sutramdyti pažeidėjus. Tiesa, buvo svarstymų, ar jos ne per mažos, siūlymų pasinaudoti kitų šalių pavyzdžiu. „Vokietijoje neįgaliojo vietą neteisėtai užėmusiam vairuotojui skiriama iki 1,5 tūkst. eurų bauda, nutempiamas automobilis ir pusmečiui netenkama vairuotojo pažymėjimo“, – tikina R. Dubickas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad neįgaliojo ženklas ant automobilio stiklo nesuteikia teisės statyti automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, o kai kurie pareigūnai jį vis dar prilygina automobilių statymo kortelei. „Reikia ne tik reguliariai organizuoti tokius patikros reidus, bet ir rengti mokymus policijos pareigūnams. Jau buvome numatę tai daryti, bet pandemija sutrukdė. Tačiau šios idėjos neatsisakome.“
A. Rudžianskaitės nuomone, jeigu norime, kad situacija iš tikrųjų keistųsi, vien padidinti baudas neužteks. Pasak jos, būtinai reikia pasitelkti žiniasklaidą – rodyti, kalbėti, rašyti apie tokius atvejus, akcentuoti, kiek eurų reikės atseikėti už ne vietoje paliktą automobilį. „Vien baudomis sąmoningumo nepasieksime. Policija turi vykdyti tą funkciją, aiškinti. Dabar ji per pirštus žiūri, todėl pažeidėjai ir nebijo“, – mano A. Rudžianskaitė.
Aldona MILIEŠKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
