Kaune vykusioje konferencijoje „Laisvės idėjų HUB“ viena diskusija buvo skirta negalią turintiems žmonėms. Įvairioms negalioms atstovaujantys pranešėjai kalbėjosi, su kokiais sunkumais susiduria ir ką reikia daryti, kad visi gyventų geriau. Diskusiją moderavo regos negalią turintiesiems atstovaujantis Mindaugas Dvylaitis.
Svarbiausias pokyčių variklis – požiūris
Pasak sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kauno viltis“ vadovės Agnės Baronaitės, viena didžiausių problemų yra požiūris. „Kartais negalią turintiems žmonėms reikia šiek tiek papildomai priemonių, kad jie galėtų startuoti ir pasiekti tą patį rezultatą. Tai turėtų būti sąmoningas mūsų suvokimas“, – sakė ji. Moteris taip pat teigia, kad jos, su intelekto negalią turinčiais asmenimis dirbančios socialinės darbuotojos, tikslas – mokyti žmones pritapti prie visuomenės, per daug į save neatkreipti dėmesio, bet tuo pačiu būti savimi ir išlaikyti savo unikalumą. Deja, Lietuvoje aplinką neįgaliesiems bandoma pritaikyti tik tuomet, kai atsiranda problema. O turėtų būti atvirkščiai – viskas turėtų būti pritaikyta, kad žmonės tiesiog galėtų gyventi.
Verslininkės, pranešėjos, vienos iš modelių ir pranešėjų agentūros „Hero Talents“ įkūrėjų Aistės Krušinskaitės teigimu, net vežimėliais judančių žmonių negalios yra nevienodos. Vienam galbūt aplinka bus tinkama, kitam – nuolydis per status, nes rankos per silpnos. Problema ta, kad visus pritaikymus išbando vienas ar keli žmonės, labai trūksta platesnio įsitraukimo. Pasak jos, vis dar nesuvokiama, kad net ir mažas barjeras gali būti neįveikiamas rateliais judantiems žmonėms. Kaune dar labai daug vietų, kur patekti neįmanoma. Pavyzdžiui, į pagrindinį Užimtumo tarnybos pastatą patekti gali, o į kitą, kur tvarkomi darbo vietų steigimo klausimai, – ne. A. Krušinskaitės teigimu, ypač svarbu šviesti visuomenę. Informacija turi būti pateikiama labai aiškiai, ypač verslininkams, kurie sprendžia inovacijų, pritaikymų klausimus.
Regos negalią turintiesiems atstovaujantis Žygimantas Matusevičius teigia, kad šiuo metu visuomenėje dėmesys kreipiamas arba į visiškai nematančius, arba į gerai matančius žmones. „Silpnaregiai yra tokia pilkoji zona. Aš vaikštau be lazdelės, tad daug kas galvoja, kad puikiai matau, arba kad mano silpnaregystė yra tiesiog trumparegystė, ir viską galima pataisyti akiniais. Bet iš tikrųjų yra daug problemų ir silpnaregiams“, – sako vyras. Jo teigimu, rūpesčių kyla dėl autobusų numerių, skiriamųjų linijų. Sunku judėti mieste ir dėl įgarsintų šviesoforų stokos. „Į kai kurias vietas visiškai negali patekti. Kai reikia pereiti didelę gatvę, silpnaregiams tenka rizikuoti savo gyvybe“, – patirtimi dalijosi Ž. Matusevičius. Deja, nors įgarsinti šviesoforai gyvybiškai svarbūs, tačiau kai kurie žmonės pyksta, esą jie trukdo, kelia triušmą.
Viltis – nevyriausybinės organizacijos
VDU specialistas negalios reikalams Martynas Vitkus mano, kad nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla yra ta jėga, kuri gali parodyti savivaldybėms ar kitoms institucijoms svarbiausius aspektus, be to, jos vienija pilietinę visuomenę. Požiūris į žmonių su negalia gyvenimo kokybę pasikeistų į gerąją pusę, jei valdininkai atkreiptų dėmesį į NVO teikiamus siūlymus ir pastabas, įsiklausytų į jų perteikiamą patirtį.
Pasak Martyno, sąmoningumas atsiranda iš diskusijų, dialogo. Nors situacija Lietuvoje, ypač Kaune, pastebimai gerėja – kuriama vis daugiau edukacinių programų, muziejai bei teatrai kviečia į specialias negalios žmonėms skirtas interaktyvias veiklas, o visuomenės požiūris keičiasi – visuomet yra kur stengtis.
A. Krušinskaitės nuomone, siekdami greitesnių pokyčių, visi turime būti atviri vieni kitiems ir ieškoti būdų, kaip būti kartu. Tuomet gal nepasitaikytų tokių kurioziškų dalykų kaip žiemą prie geležinkelio stoties, kai nuo laiptų nukastas sniegas suverčiamas ant panduso... Tik dialogas ir visuomenės atvirumas gali išspręsti didelę dalį problemų ir prisidėti prie visuomenės augimo.
Justė MEIŠTAITĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
