„Pirmajame blyne“ užuovėją randa nuo karo pabėgę ukrainiečiai

Denisas kartu su mama Svetlana atvyko iš Zaporožės, Irina – iš Luhansko.

Tolerancijos horizontas
Nustatymai

Socialinis restoranas „Pirmasis blynas“ praėjusių metų rugpjūtį įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pirmame aukšte. Šio restorano patalpose jau vyko ne vienas socialinis projektas. 

Vos tik Putino kariuomenė užpuolė Ukrainą, „Pirmojo blyno“ komanda ukrainiečiams ištiesė pagalbos ranką. Nuo karo baisumų pabėgusios mamos ir vaikai čia visuomet bus nemokamai pamaitinti, o antrame Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato aukšte, kur vyksta įvairūs socialiniai projektai, gali įsitraukti į veiklas. Vaikai čia žaidžia, o susitikusios moterys, prieš karą net nepažinojusios viena kitos, susidraugauja, kalbasi, tariasi, kuo gali viena kitai padėti. Šioje pastato dalyje vyksta lietuvių kalbos pamokos baltarusiams, ukrainiečiams, o šeštadieniais lietuvių kalbos gali mokytis visi norintys ukrainiečiai.

Kovo 31-ąją socialinio restorano patalpose terapinių paveikslų parodą pristatė Lietuvoje gyvenantis menininkas iš Maltos Denis Calleja. Denį ir jo gražias iniciatyvas gerai žino Vilniuje gyvenantys žmonės su negalia. Menininkas ne kartą yra kvietęs juos piešti kartu. Šįsyk Denis visas lėšas už parduotus savo paveikslus skiria Ukrainos mamų erdvei.

Parodos atidarymo dieną mamų erdvėje D. Calleja ukrainietėms ir 7-mečiui Denisui, kartu su mama Svetlana atvykusiam iš Zaporožės, pasakojo, kad jis prieš daug metų pradėjo kurti savo meditacinius paveikslus norėdamas išsivaduoti iš dep­resijos, ir kvietė piešti drauge. Tačiau Denisas piešė karą, kaip ukrainiečiai numuša putinistų lėktuvus. Ir moterys ne tik piešė, joms norėjosi išsikalbėti, išsakyti patirtą siaubą. Deniso mama sako ir dabar dar tebegirdinti sprogstančių bombų garsus. Moteris laukiasi antro vaikelio ir gyvena viena viltimi – greitai grįžti atgal į Ukrainą.

Irina, atvykusi iš Luhansko, prisipažįsta, kad jai dar labai sunku kalbėti apie savo išgyvenimus. Irina – psichologė, ji nori kuo greičiau pradėti dirbti, padėti karo siaubo traumuotiems tautiečiams.

Abi moterys nuoširdžiai dėkoja Lietuvos žmonėms. „Mus labai sujaudino nuoširdumas, kurį patyrėme „Pirmajame blyne“. Visi šio mielo restorano darbuotojai turi negalią, ne vienam iš jų ir judėti nėra paprasta, bet jie mumis rūpinasi, maitina, kviečia ir vėl ateiti. Jie turi dideles širdis“, – pasakojo Svet­lana. Irina sako negalinti atsistebėti šio restorano komanda: „Pirmą kartą gyvenime matau, kad negalią turintys žmonės dirba, matau, kaip jie gerai jaučiasi padėdami kitiems.“

Socialinio restorano darbuotojai taip pat mielai dalijosi savo įspūdžiais. Socialine darbuotoja „Pirmajame blyne“ dirbanti Viktorija Baranauskaitė nuo gimimo turi judėjimo negalią, tačiau jos restorane pilna visur. Mergina moka rusų kalbą, tad pirmoji kalbino į „Pirmąjį blyną“ atėjusias ukrainietes. „Pasakojau, kad mūsų restoranas įkurtas nepaprastoje vietoje. Buvusios bažnyčios patalpas gaubia šilta, daugybę žmonių maldų sugėrusi aura. Ji saugo mus, saugos ir nuo karo nukentėjusius ukrainiečius“, – sako Viktorija.

Socialinio restorano „Pirmasis blynas“ įkūrėjas ir „Aktyvių piliečių fondo“ gebėjimų stiprinimo programos „Siekio ID“ mentorius olandas Timas van Wijkas sako, kad visiems nuo karo baisumų pabėgusiems ukrainiečiams „Pirmajame blyne“ užteks maisto. Timas džiaugiasi, kad užsukę vilniečiai ir sostinės svečiai nepraeina pro restorane esančią aukų dėžutę – čia galima paaukoti Ukrainai. Jis teigia: „Mums nesvarbu, kiek paaukos mūsų restorano svečiai, mes visada surasime lėšų pamaitinti Ukrainos mamas!“

Eglė VARPIOTAITĖ

 

Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje