Besitęsiant karui Ukrainoje vis dažniau kalbama apie tai, kad ir Lietuva turėtų ruoštis galimai grėsmei. Ukrainos patirtis parodė, kad esant ekstremaliai situacijai sudėtingiausioje padėtyje atsiduria žmonės su negalia. Ar Lietuvoje esame pasirengę padėti šiems žmonėms?
Informacijos trūksta
Okupavus rusų kariuomenei Kyjivo apylinkes, Bučos gyventojai atsidūrė visiškoje atskirtyje. Tarp jų – ir organizacijos „Stipriųjų lyga“ įkūrėjas Vitalijus Pčolkinas su žmona. Abu juda neįgaliųjų vežimėliais. Jie kurį laiką buvo be elektros, maisto ir vandens, niekas negalėjo su jais susisiekti. Evakuotis buvo neįmanoma. Į slėptuvę patekti – taip pat. Tik po poros savaičių pavyko persikelti į Lvivą, iš ten jie šiuo metu koordinuoja pagalbą kitiems negalią turintiems žmonėms.
Dar vasario 23-iąją organizacija „Stipriųjų lyga“ pasidalijo rekomendacijomis, kaip elgtis karo atveju. Pagalbos žmonėms su negalia teikimo bendrosios tvarkos aprašas buvo pateiktas su vertimu į gestų kalbą, prieinamu formatu buvo paskelbtas prieinamų slėptuvių sąrašas, kiti dokumentai.
Vis dėlto prasidėjus karui pasirodė, kad informacijos apie galimą pagalbą žmonėms su negalia ir evakuacijos tvarką labai trūksta. Šie žmonės tapo savo negalios įkaitais. Jie negali greitai nusileisti į slėptuves, nes dažnai neveikia liftai, o ir pačios prieglaudos nėra tinkamai prieinamos. Juos sudėtingiau evakuoti.
Organizacija „Stipriųjų lyga“ atkreipia dėmesį, kad evakuodamiesi su didžiulėmis kliūtimis susiduria proto negalią turintys žmonės, gyvenantys institucijose. Taip pat ir dėl neigiamo požiūrio į juos. Vietos, kuriose priimami migrantai, dažniausiai nepritaikytos neįgaliesiems, ypač judantiems neįgaliųjų vežimėliais. „Esu laiminga 2 vaikų mama, – pasakoja Olga. – Vyriausiasis 13 metų sūnus Dmytro turi negalią. Mano jauniausiajai dukrai tik 1 metai ir 3 mėnesiai. Ji turi raidos sutrikimą, nes gimė labai anksti. Vaikams reikalinga speciali mityba, vaistai, mankštos pas specialistus, reabilitacija. Karas viską sunaikino. Daugiau nei 10 metų mes traukėme savo sūnų iš jo paties autistinio pasaulio, o dabar jis ten sugrįžo.“
Lietuvoje – daugiau klausimų nei atsakymų
Lietuvoje pradedant kalbėti apie būtinybę pasiruošti karo grėsmei, neįgaliųjų organizacijos atkreipia dėmesį, kad turi būti pagalvota ir apie žmones su negalia. Pasak LŽNS atstovės Gintos Žemaitaitytės, turime pasimokyti iš to, kas vyksta Ukrainoje. „Gal niekada nereikės pasinaudoti tomis pagalbos schemomis, bet kokia ramybė būtų žmogui, jei jis žinotų, kokia pagalba pavojaus atveju jam būtų suteikta“, – svarsto G. Žemaitaitytė. Jos teigimu, jau dabar aišku, kad tikrų slėptuvių nėra apskritai, nekalbant apie tai, kad jos būtų prieinamos žmonėms su negalia. Visiems siūloma slėptis garažuose, rūsiuose, o ką daryti tiems, kurie turi judėjimo sunkumų? Šiuo metu kalbama apie pagalbą kolektyvinės apsaugos statiniuose, tačiau nėra jokios informacijos, kiek iš jų prieinama žmonėms vežimėliuose. O kaip jiems reikės patekti į tuos statinius? Pasak G. Žemaitaitytės, labai svarbu kuo plačiau pateikti informaciją, parengti ją taip, kad būtų visiems prieinama – ir Brailio raštu ir lengvai suprantama kalba. Vien tik paskelbti internete nepakanka – yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu. Kiekviena savivaldybė turi turėti konkretų planą.
Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) projektų vadovė Lina Garbenčiūtė atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik žmonės vežimėliuose, bet ir turintieji intelekto ar regos negalią, lovose gulintys žmonės, taip pat tie, kurie negirdi arba nesupranta informacijos. „Manau, kad prasminga kalbėti ne tiek apie slėptuves, bet apie logistiką išvykstant iš miestų, šalies. Pirmiausia svarbu, kad savivaldybės apskritai žinotų, kiek žmonių reiktų pagalbos, transportavimo išvykstant iš namų. Dar viena tema – institucijų evakuacija. Viskam reikia pasiruošimo ir įdirbio“, – mintimis dalijasi LNF atstovė.
Pirmumas – negalintiems savimi pasirūpinti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Raminta Laurinaitienė teigia, kad pavojaus atveju pirmumo tvarka yra evakuojamos nėščiosios, taip pat asmenys su negalia, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, kuriems nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos ar specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis, ir juos prižiūrintys bei slaugantys asmenys. Tie, kurie negali evakuotis patys (vaikai bei neįgalieji) galėtų glaustis kolektyvinės apsaugos statiniuose (KAS). Už KAS parinkimą ir įrengimą bei pasirūpinimą specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis atsako savivaldybių administracijos.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas Modestas Rudys teigia, kad savivaldybė turi paruošusi nuoseklų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuris galėtų būti aktyvuojamas ne tik karinio konflikto atveju, bet ir susidarius kitoms ekstremalioms situacijoms. Sostinėje yra 232 KAS, skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Visuose kolektyvinės apsaugos statiniuose galėtų apsistoti ir žmonės, turintys judėjimo negalią.
„Dažniausiai tokie statiniai, skirti suteikti pastogę asmenims, netekusiems namų, arba iš kitų miestų besievakuojantiems gyventojams, yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai, bet nebūtinai jų rūsiai. Kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti mažiausiai C2 gaisrinės saugos kategoriją atitinkantys statiniai, todėl kolektyviniais apsaugos statiniais gali būti ne tik savivaldybės valdomi pastatai, bet ir privatūs objektai, kurie atitinka keliamus reikalavimus“, – sako M. Rudys. Vilniaus miesto savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia: https://www.lt72.lt/wp-content/uploads/2022/03/Vilnius.pdf.
Bus sudarytas sąrašas tų, kuriems reikia pagalbos
M. Rudžio teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisija posėdyje su neįgaliųjų organizacijomis svarstė negalią turinčių asmenų evakuacijos bei laikinojo apgyvendinimo kolektyvinės apsaugos statiniuose klausimus ir nusprendė sudaryti vienišų asmenų, turinčių negalią, sąrašus, kad evakuacijos procesas galimos grėsmės atveju būtų kuo sklandesnis. Į vieną sąrašą bus įtraukti vieniši asmenys, kurie turi klausos ir regos (kartu) negalią. Nelaimės atveju, šie asmenys neturėtų galimybės gauti pranešimų apie nelaimę nei gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemomis, nei per radiją ar televiziją. Taip pat planuojama sudaryti vienišų asmenų, kurie turi judėjimo negalią, sąrašą. Nelaimės atveju evakuotis be kitų asmenų pagalbos vienišiems gyventojams būtų sudėtinga, todėl tokių asmenų surinkimą iš jų buvimo vietų kilus evakuacijos ar laikino perkėlimo poreikiui organizuotų savivaldybė ir draugiškos organizacijos.
„Į pasiruošimą ekstremalioms situacijos sieksime įtraukti ne tik savivaldybės ir specialiųjų tarnybų pareigūnus, bet ir organizacijas, kurios rūpinasi žmonėmis su negalia. Pavojaus atveju, kai vykdomi neatidėliotini gelbėjimo darbai ar sutrikdomas judėjimas mieste, savivaldybės ir specialiųjų tarnybų žmogiškųjų resursų prieinamumas gali sutrikti. Siekdami suvaldyti šias rizikas, perspėjimui ir informavimui siūlome pasitelkti asistentus – Raudonąjį Kryžių, Maltos ordiną ir kitas nevyriausybines organizacijas, kurie galėtų būti priskirti konkretiems asmenis, turintiems negalią“, – planais dalijasi Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.
Aurelija BABINSKIENĖ
kyivcity.gov.ua nuotr.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
