Neįgaliųjų organizacijų įgyvendinamos kultūrinės iniciatyvos pastaruoju metu atsidūrė ant išlikimo ribos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) joms beveik neskiria lėšų, o gauti finansavimą iš įvairių Kultūros ministerijos kuruojamų programų labai sudėtinga. Neįgaliųjų organizacijos susitiko su Kultūros ministerijos atstovais pasikalbėti apie tai, kokie galėtų būti kultūrinių programų finansavimo būdai.
Puikios iniciatyvos išnyks
Susitikimą inicijavusi Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė sako, kad neįgaliųjų organizacijų kultūros projektai lieka be paramos. SADM teigia, kad tokios iniciatyvos turi būti finansuojamos iš Kultūros ministerijos programų, bet joms gauti Lietuvos kultūros tarybos paramą labai sunku.
V. Vitaitės teigimu, puikios, daug metų gyvuojančios iniciatyvos gali išnykti. „Mes turime savo spalvą. Valstybė turi mums padėti, kad būtume finansuoti ir oriai galėtume išlaikyti esamus kolektyvus, – sako V. Vitaitė. – Juk Lietuvos kultūros tarybos strateginėse kryptyse deklaruojama, kad kultūros paslaugos turi būti prieinamos ir patrauklios visoms gyventojų grupėms.“
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Snieguolė Dikčiūtė taip pat apgailestauja, kad nebelieka finansavimo šaltinio. „Daug dirbame, bet situacija blogėja. 15 metų vykstantys projektai, vienas iš jų – tarptautinis teatrų festivalis „Begasas“ – nebuvo finansuoti. Jaučiamės kaip Sizifo mite ridendami akmenį“, – sako S. Dikčiūtė. Jos teigimu, Ukrainoje, Lenkijoje yra finansuojami žmonių su negalia teatrai, skiriamos lėšos patalpoms.
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė ir Profesionaliojo meno skyriaus patarėja Janina Krušinskaitė pažadėjo ieškoti būtų, kad žmonėms su negalia skirti kultūriniai projektai gyvuotų.
Organizacijoms sunku konkuruoti
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos sociokultūrinių projektų vadovės Linos Puodžiūnienės teigimu, menine raiška užsiima apie 600 ir dar daugiau regos sutrikimų turinčių žmonių visoje Lietuvoje. Tai yra būdas jiems išeiti iš socialinės atskirties.
„Mūsų vadovai dirba už grašius. Sunkiai dirba. Mūsų kolektyvai ir „Aukso paukštes“ laimi, ir dainų šventėse dalyvauja. Galima pasitelkti savanorių, bet jei mes norime aukštesnio lygio, įtraukti jaunimą, tam reikia skirti dėmesio“, – įsitikinusi L. Puodžiūnienė. Jos teigimu, teikiant projektus Kultūros tarybos konkursuose tenka konkuruoti su profesionaliais teatrais, kultūros centrais. Tai daryti yra labai sudėtinga.
V. Vitaitė taip pat mano, kad tokia konkurencija yra vienas iš didžiausių iššūkių neįgaliųjų ir kitų NVO sektoriaus organizacijoms. Biudžetinės įstaigos turi kur kas geresnes startines pozicijas dalyvauti konkursuose (biudžetinis finansavimas, daugiau etatinių darbuotojų, geresnė techninė bazė ir kt.). „Siūlome atskirti NVO sektoriaus ir biudžetinių organizacijų finansavimą – sukurti atskirą programą NVO sektoriui arba NVO sektoriui palikti programą „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, – siūlo V. Vitaitė.
Finansavimo negavo svarbios iniciatyvos
Pasak V. Vitaitės, bendras kultūrinių programų finansavimas 2022 metais yra padidėjęs 45 tūkst. eurų, tačiau neįgaliųjų iniciatyvų finansuojama labai mažai.
Lietuvos neįgaliųjų draugija 2021 m. teikė 3 paraiškas į programą „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos“, tačiau nė viena nebuvo finansuota. Pasak LND projektų koordinatorės Saulės Vėjelienės, finansavimo nesulaukė tokios iniciatyvos, kaip LND dainų šventė, S. Paukščio kūrybinės fotografijos dirbtuvės. Šiemet gautas finansavimas „Vilties paukštės“ baigiamajam koncertui. „Tai tęstinis renginys, apima daug žmonių (vien dalyvių skaičiuojama apie 500), daug savivaldybių, į šventę kviečiami profesionalai. Matyt, tai ir lemia, kad šis renginys sulaukia paramos“, – svarsto S. Vėjelienė. Tačiau įvairūs kiti sumanymai – dailininkų, fotografų, literatų kūrybiniai seminarai, įvairios edukacijos, nors ir organizuojami su gerai žinomais kūrėjais, nėra finansuojami.
„Anksčiau galėdavome kasmet pakviesti žmones į įvairius seminarus, dabar reikia atsirinkti. Asociacijų veiklų projektų prioritetai visai kiti, todėl galima gauti tik labai mažą dalį finansavimo. Norisi, kad žmonės su negalia patobulintų savo gebėjimus, tai ką išmoksta draugijų organizuojamuose užsiėmimuose, kad tai būtų jiems paskata kurti toliau“, – sako LND atstovė.
Finansuojama maža dalis projektų
S. Dikčiūtė apgailestauja, kad iš programos „Menas gerovei“ šiemet neskirtas finansavimas nė vienai neįgaliųjų NVO. Finansuota vienintelė žmonėms su negalia skirta iniciatyva „Pojūčių teatras“. „Pati buvau šios programos iniciatorė, tačiau mūsų ten nėra“, – stebisi S. Dikčiūtė.
Pasak V. Vitaitės, programa „Menas gerovei“ turėtų būti skirta žmonių su negalia ir kitų socialiai pažeidžiamų grupių projektams. Pasaulinė praktika įrodo, kad meninė, kūrybinė veikla ne tik stimuliuoja žmonių kūrybiškumą, bet ir stiprina jų sveikatą. Tiesa, šios programos finansavimas numatytas 3 metams, todėl kitą kartą paraiškos bus teikiamos tik 2024-aisiais.
„Labai vertinu, ką jūs darote. Suprantame, kad sunku prasibrauti...“ – sakė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė. Jos teigimu, žmonių su negalia kultūrinės veiklos turi specifiką, į ją turi būti atsižvelgta. Pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Astos Pakarklytės, ateityje bus skiriama daugiau dėmesio informacijos prieinamumui. Reikia svarstyti, gal galima įtraukti papildomus kriterijus, kad žmones su negalia vienijančios organizacijos galėtų konkurencingai dalyvauti Kultūros tarybos finansuojamuose projektuose.
Pasak Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus patarėjos Janinos Krušinskaitės, galima būtų svarstyti neįgaliųjų programoms finansuoti skirti pažangos lėšas (tai yra finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems strateginiams tikslams įgyvendinti).
Kultūros ministerijos atstovai pažadėjo, kad netrukus susitiks su SADM ir tarsis dėl bendros kultūrinių iniciatyvų finansavimo strategijos.
Aurelija BABINSKIENĖ
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
