„Už miestą man ir tau“ – taip vadinosi Alytaus miesto šventės dalis, subūrusi negalią turinčius kūrėjus. Stipriausi muzikantai, rankdarbių kūrėjai iš viso regiono linksmino į šventę užsukusius miestiečius ir svečius. „Šį kartą renginys skirtas bendrystei, senųjų tradicijų puoselėjimui, stengėmės sudaryti galimybes kalbėti meno kalba“, – sakė renginį organizavusi Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė.
Žmonių su negalia bendruomenės sąskrydis
Šventė prasidėjo Alytaus jaunimo centre vykusiu žmonių su negalia bendruomenės sąskrydžiu. Jis buvo skirtas „Gubojos“ veiklos 30-čiui Alytuje paminėti. Pasak draugijos pirmininkės V. Vitaitės, renginyje kartu su Alytaus jaunimo centro lankytojais bei neįgaliųjų organizacijomis, įstaigomis dalyvavo ir miesto moksleiviai. Jos teigimu, tikslas, kad užsimegztų ryšys ir supratimas tarp negalią turinčių ir jos neturinčiųjų, pasiektas – renginio dalyviai noriai įsitraukė ir į diskusiją „Galiu/negaliu. Reikia/nereikia“, ir į jungtinį flešmobą (kartu atliekamą veiksmą), kurį vedė Alytaus jaunimo centro šokių studija „Tau“. Taip pat buvo parodytas VšĮ „Mažoji guboja“ judesio teatro spektaklis „Sugrįžimai“ (režisierius Povilas Krivickas), atidaryta jungtinė asociacijos Alytaus „Guboja“ ir Socialinių paslaugų centro Neįgaliųjų dienos centro kūrybos darbų paroda.
Kitą dieną neįgaliųjų kolektyvai smagiai įsiliejo į Alytaus miesto gimtadienio šventę. Dainų slėnio prieigose esančioje Šilo gatvės scenoje, koncertavo Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Lietuvos neįgaliųjų draugijos, kitų organizacijų atstovai iš Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus, Lazdijų rajono, Prienų, Kauno, Kelmės.
Viktorija Vitaitė (centre) turėjo ką aptarti su druskininkiečiais Emilija ir Irmantu.
„Tau, Vilniau“ persikelia į regionus
Pasak V. Vitaitės, projektas išaugo iš populiarios šventės „Tau, Vilniau“. Jos teigimu, šiuo metu regionams ypač reikia dėmesio – dėl pandemijos kai kurie kolektyvai išnyko, kiti neturėjo galimybės repetuoti, todėl labai svarbu sudaryti jiems galimybes pasirodyti kultūros sostinės renginiuose. Į Alytų suvažiavo stipriausi kolektyvai iš viso regiono.
Aktyviausiai į renginį įsijungė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Lietuvos neįgaliųjų draugijos muzikantai. Į sceną lipo labai įvairūs kolektyvai – nuo atliekančių autentiško folkloro kūrinius iki jaunimo mėgstamus kūrinius dainavusio dueto „Vėjų rožė“ ir populiariuose televizijos projektuose išgarsėjusio Gražvydo Sidiniausko (Grazzy Eye).
V. Vitaitė džiaugėsi, kad renginį asmeniškai globoti ėmėsi Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis. „Žmonės su negalia puikiai papildo mūsų miesto gimtadienio šventę, be jų renginys nebūtų toks geras“, – „Bičiulystei“ sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Griškevičius.
Scenoje su profesionalais
Renginį pradėjęs Nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras išjudino šventės dalyvius. Prie kolektyvų prisijungė ir Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“, vadovaujamas Kęstučio Baranausko. Jie sudainavo specialiai savam miestui Stanislavo Stavickio sukurtą dainą „Tau, Alytau“. „Mums, kaip alytiškiams, labai svarbu, kad esame pakviesti dalyvauti tokioje šventėje. Čia, Alytuj, mus nelabai mato, labiau aplinkui koncertuojame“, – sako ansamblio senbuvė Rima Adžgauskienė.
Lazdijų rajono neįgaliųjų draugijos ansamblyje „Atjauta“ dainuojanti Danguolė Gudaitienė taip pat apgailestavo, kad pačiuose Lazdijuose pasirodyti nėra kviečiami, tad visada džiaugiasi, kai gali dalyvauti kituose miestuose vykstančiose šventėse.
Žinomas atlikėjas Jurgis Brūzga su „Guboja“ bendradarbiauja jau bene 20 metų – tėvai yra šio ansamblio vadovai, o jis pats nuo mažumės visada buvo šalia, rūpinosi savo negalią turinčiu broliu. „Manau, labai gražu, kai scenoje yra profesionalūs muzikantai su tokiais kolektyvais. Tada supranti, kad to skirtumo tarp jų kaip ir nėra. Būtent bendravimas, bendradarbiavimas gali pakeisti požiūrį į žmones su negalia“, – įsitikinęs atlikėjas.
J. Brūzgos teigimu, per keletą dešimtmečių Lietuva labai pasikeitė. Labai svarbu, kad tokie renginiai vyksta, niekas nesistebi, kad žmonės su negalia juose dalyvauja kaip lygiaverčiai atlikėjai.
Nuo vytinių juostų iki Lietuvos simbolių
Šventės metu link Dainų slėnio vedančiame take įsikūrusioje mugėje galima buvo apžiūrėti, įsigyti ir negalią turinčių žmonių sukurtų darbų, pabendrauti su jų kūrėjais. Alytaus rajono neįgaliųjų draugija, įgyvendindama socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą, prikuria pačių įvairiausių dalykų – nuo mergaitėms pasipuošti skirtų lankelių, sagių, gumyčių plaukams, iki megztų riešinių, kojinių. Akis traukė originaliai išpiešti maišeliai, pagal senąsias baltų tradicijas padarytos vytinės juostos. Draugijos nariai dirba Kriokialaukyje ir Dauguose. Jie savo darbus pristatė kartu su Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos nariais. Jie buriasi Alytaus miesto bendruomenės centre, kuriame po vienu stogu glaudžiasi daug organizacijų.
Laura Švedaitė lanko užsiėmimus Neįgaliųjų užimtumo dienos centre. Ji į centrą eina beveik kasdien – 4 kartus per savaitę. Merginai labai patinka siuvinėti. Nors rankos dėl cerebrinio paralyžiaus ne visada nori klausyti, tačiau Laura prisitaiko. Ji sako norinti būti aktyvi, visur dalyvauti, tačiau didelė problema – transportas. Į užimtumą ją dažniausiai nuveža Socialinių paslaugų centro vairuotojas, tačiau Laura norėtų, jog mieste būtų „Socialinis taksi“, kad ji pati galėtų suplanuoti savo kelionę kada norėtų.
Emilija Miliauskaitė į Alytų atvažiavo pasidžiaugti renginiu, palaikyti bičiulius. Ji yra aktyvi „Gubojos“ Druskininkų skyriaus narė, lanko dailės užsiėmimus, tačiau dalyvauja ir „Spalvų muzikos“ orkestro veikloje. Emilija sako, kad menas jai padeda geriau jaustis, skatina kūrybiškumą. Ypač daug gerų emocijų galima patirti koncertuojant scenoje.
Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Pasak V. Vitaitės, kitais metais žmonių su negalia sambūris visus sukvies į Tauragę, kuri taps 2023 metų Lietuvos kultūros sostine.
Šventės akimirkos.
Aurelija BABINSKIENĖ
R 06-20
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.