Lukiškių aikštėje įsikūrusioje erdvėje „Vilnius skaito“ pristatyta virtuali knyga „Diskriminacijos veidai“. Ją parašiusi žurnalistė Kristina Aržuolaitienė daug metų domisi žmogaus teisių temomis. Ji sako įsitikinusi, kad apie diskriminaciją verta kalbėti kuo daugiau, nes žmonės dažnai kitų teises pažeidžia dėl nežinojimo.
Ne tik išleido knygą, bet ir parėmė šeimą
Knygoje šalia teorijos apie diskriminaciją sugulė pastaraisiais metais įvykusios diskriminacijos istorijos. Savo patirtimi dalijasi romų balsu tapusi aktyvistė Rasma Pažemeckaitė, kulinarinių kelionių laidoje „Maisto kelias“ išgarsėjęs iš Šri Lankos kilęs virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamage, negalią turintys arba juos slaugantys žmonės ir kiti.
„Roberta augina retą genetinį sutrikimą – Wolf-Hirschorn sindromą – turinčią dukrą Karoliną. Kasdienybė auginant vaiką, turintį negalią, išties nelengva, o kai negali dirbti, nes esi reikalinga savo vaikui, finansų trūksta ir paprasčiausiems dalykams. Bet ši moteris mane išties sužavėjo ryžtu iškovoti savo dukrai geresnį rytojų. Ji siekė, kad Kaune būtų ugdymo įstaiga, galinti priimti jos vaiką ir maitinti per gastrostomą, kateterizuoti. Taip pat siekė atokvėpio arba nemokamų atostogų nuo slaugos bei kad būtų kompensuotos dukrai nuolat reikalingos priemonės“, – pasakojo K. Aržuolaitienė. Kauno miesto savivaldybė žurnalistei tvirtino, kad Kaune yra ugdymo įstaigų, kur vaikai gali gauti ne tik ugdymą, bet ir jiems reikalingą sveikatos priežiūrą bei slaugą. Po pokalbio su Karolinos mama praėjus metams pokyčių buvo įvykę nedaug. Roberta pripažino, kad nors nemokamų atostogų nuo slaugos arba, kitaip tariant, „atokvėpio“ paslauga taip ir neatsirado, tačiau radosi sąlyginai finansiškai prieinama „atokvėpio“ paslauga, kuria gali naudotis sunkią negalią turinčių asmenų artimieji. „Enteriniai mišiniai ir priemonės jiems suduoti vis dar nekompensuojami. Vis pažada, bet neišpildo“, – liūdnai konstatavo Roberta.
K. Aržuolaitienė iš pradžių planavo leisti spausdintą knygą, bet pasirinkimą knygą leisti virtualiai lėmė ir tai, kad diskriminacijos tema nėra traukianti mases, sulaukta ne vieno „ne“ iš leidyklų. Knygos leidybai surinktus pinigus autorė skyrė Robertai, tapusiai viena iš knygos herojų, kuriai tikrai pravers net ir nedidelė suma.
Verta kalbėti apie diskriminaciją kuo daugiau
Vis dėlto virtualus formatas turi ir privalumų – vienu mygtuko paspaudimu knyga gali pasiekti kur kas platesnę auditoriją, nei popierinė.
Knygos pristatymo-dirbtuvių dalyviai buvo paskirstyti į grupes, kuriose remdamiesi „GoForward“ į Lietuvą iš Islandijos („UN Women Iceland“) atvežtu „Barbershop“ metodu, kalbėjo apie lyčių lygybę. Pristatyme kalbėta ir apie tai, kad fizinę negalią turintys žmonės itin dažnai susiduria su netiesiogine diskriminacija, kai norėdami išgerti kavos, paklausyti koncerto susiduria su kliūtimis, užkertančiomis tam kelią. Pavyzdžiui, tam tikri pastatai pasitinka be pritaikytų keltuvų ar liftų ratukais judantiems žmonėms.
„Tegu tai tampa diskusijų objektu jūsų namuose, bičiulių, artimųjų rate. Klauskime savęs, ar diskriminavome kitą iš nežinojimo? O gal tyčia? Jei taip, tai kodėl? Ką galėtume padaryti, pradėję nuo savęs, kad visuomenėje diskriminacijos apraiškų būtų mažiau? Kaip galėtume paskatinti kitus nediskriminuoti? Kaip jaustumėmės kiekvieno iš šių istorijų herojaus vietoje? Nekreiptume dėmesio, numodami ranka? Išgyventume ypač jautriai? Skųstumėmės ar nutylėtume?“ – klausia K. Aržuolaitienė.
Knygą „Diskriminacijos veidai“ galima rasti įtraukiosios žurnalistikos platformoje www.bendra.lt.
„Bičiulystės“ inf.
Šį straipsnį galite skaityti lengvai suprantama kalba.
