Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) užsakymu sukurtas animacinis filmukas, kuriame netradicine forma, per animacinį pasakojimą, aptariami sunkumai, kuriuos kasdieniame gyvenime patiria netipinio ūgio žmonės.
Filmukas apie negalią
„Kartais pagalvoju apie tokią dieną, kai apsipirkimas parduotuvėje nesukeltų jokio streso, o skrydis lėktuvu – jokio nerimo. Jau pripratau gyventi su achondroplazija, dėl kurios mano ūgis yra žemesnis, o kūnas ne visai proporcingas“, – taip pradedamas filmukas, pasakojantis apie žemo ūgio žmonių laukiančius iššūkius. Pasiekti prekes parduotuvėje, išmesti šiukšles, įsipilti kuro, nusiprausti duše – šie žmonės visur susiduria su sunkumais. Ar pagalvojame, kaip jaučiasi žmogus, kai ateina į renginį ir mato tik priešais stovinčių žmonių nugaras?
Jei niekada apie tai nesusimąstėte, LND kviečia pažiūrėti jaunos animatorės Eglės Davidavičės sukurtą pasakojimą apie mažo ūgio asmenų kasdieniame gyvenime patiriamus iššūkius. Kuriant pasakojimą buvo remiamasi žmonių, gyvenančių su šia negalia, įžvalgomis. Savo mintimis pasidalijo Reda Aurylaitė, Sandra Ragaišytė, Irmina Beneševičiūtė, Jurga Agruj.
Animacinio filmo kadras.
Negalios tema domino visada
E. Davidavičė – perspektyvi ir kūrybinga animatorė, yra gavusi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią studento darbą, sukūrusi ne vieną trumpametražį filmą. Ji sako ir anksčiau norėjusi negalią pažinti iš arčiau, tad kai sulaukė LND pasiūlymo, ilgai nedvejojo. „Labai apsidžiaugiau, nes mano ilgi galvojimai apie darbą su neįgaliaisiais, savanorystę, kūrybą kartu taip ir neįvyko. Todėl į šį pasiūlymą žiūrėjau kaip į puikią prikauptų idėjų, minčių, norų realizavimo galimybę“, – atvirauja animatorė.
Ji sako savo artimoje aplinkoje žmonių su negalia neturinti, tačiau 2018 m. vasarą įkvėpimu tapo kino mokyklos „Youngblood“ kino stovykla paaugliams. Tarp dalyvių buvo ir paauglių su fizine bei protine negalia. „Tą laiką prisimenu labai šiltai. Daug stebėjau ir stebėjausi jaunimu, jų tarpusavio bendravimu, prisilietimu prie negalios. Tada pirmą kartą iš arti pamačiau kasdienybę, sunkumus, su kuriais susiduria tiek patys neįgalieji, tiek jų artimieji, globėjai“, – sako E. Davidavičė.
Nuo to laiko negalios tema jai tapo aktuali, įdomi, pradėjo mąstyti, kaip ją įtraukti į meno lauką.
Eglė Davidavičė.
Animacija reikalauja daug kruopštumo
Pasak E. Davidavičės, šis vaizdo klipas buvo kurtas klasikinės animacijos principu. „Animacija reiškiasi skirtingomis formomis ir atliekama įvairiausiomis technikomis. Kiekvienas kadras piešiamas ant popieriaus. Dažniausiai per vieną sekundę prieš akis prabėga 12 piešinių, taip yra ir šiame klipe“, – apie kūrybos procesą pasakoja animatorė.
Pirmiausia jai buvo svarbu pačiai susipažinti su tema, išgirsti istorijas iš žemaūgių žmonių ir naujai pamatyti taip dažnai lankomas viešąsias erdves, transportą ir pan. „Pagrindinis uždavinys, kurį išsikėliau, buvo supažindinti platesnę visuomenę su žemaūgių žmonių problemomis, per pasakojimą leisti žiūrovui įsijausti į kito kasdienybę, kelti klausimus bei informuoti, – sako animatorė. – Stengiausi, kad mano piešiniai neužgožtų garsinio pasakojimo, suteiktų jam daugiau spalvų, padėtų lengviau įsijausti.“
E. Davidavičės teigimu, animacija yra daug kantrybės ir kruopštumo reikalaujanti vizualaus meno rūšis, tačiau jos kūrėjai dažnai į animavimo procesą žiūri kaip į tam tikrą meditaciją. „Dienos pabaigoje sekundei ar dviem atgyjantis piešinys tampa maloniu apdovanojimu kiekvienam kūrėjui“, – pasakoja animatorė. Ji sako esanti labai patenkinta bendradarbiavimu su LND, jos suteikta kūrybine laisve ir pasitikėjimu, todėl mielai pratęstų draugystę bei bendradarbiavimą ir ateityje.
Animacinis filmukas sukurtas Lietuvos neįgaliųjų draugijos užsakymu, vykdant Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM finansuojamą švietimo kampaniją „Nepagražinta negalios kasdienybė“.
Emilija STONKUTĖ
