Lygių galimybių kontrolierė: žmonės su negalia dar dažnai patiria atskirtį

Tolerancijos horizontas
Nustatymai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos rodo, kad žmonės su negalia dar dažnai nėra vertinami kaip lygiaverčiai visuomenės nariai.  

Stigmatizuojama psichikos negalia

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuota gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai visuomenė stigmatizuoja moteris su intelekto ir psichosocialine negalia. Su teiginiu, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja sutuoktinių ar partnerių smurtą, visiškai / iš dalies sutinka 40 proc. apklaustųjų. Jei klausiama apie moteris su psichosocialine negalia – visiškai / iš dalies sutinka 36 proc. apklausos dalyvių. Sutikusiųjų dalis daug mažesnė, jei klausiama apie kitokią negalią.

Smurtas prieš moteris su negalia visuomenės akyse nėra laikomas pateisinamu dalyku, tačiau gyventojų nuomonė išsiskiria vertinant skirtingas socia­linės kontrolės situacijas. Pavyzdžiui, 51 proc. apklaustųjų visiškai / iš dalies sutinka, kad partneris ar sutuoktinis gali nuspręsti, su kuo ir kada moteriai su intelekto negalia matytis.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad tokios apklausos tendencijos nestebina. „Žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai nustumiami į visuomenės paraštes. Šiai grupei priklausančios moterys laikomos nesavarankiškomis, psichologinė ar ekonominė, o kartais ir jų kūno, kontrolė dažnai vis dar pateisinama ir laikoma savaime suprantama. Atskleistos Lietuvos gyventojų nuostatos iš dalies paaiškina, kodėl smurtas prieš moteris su negalia vis dar yra nepastebima ar sunkiai matoma problema“, – sako ji.


Vaikus su negalia bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimus apie vaikų su negalia ir specialiaisiais poreikiais mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose.

Su teiginiu „Vaikai su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymo poreikių turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų – neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Šie skaičiai sufleruoja, kad gana didelė dalis visuomenės neturi pakankamai žinių apie įtraukųjį ugdymą ir jo svarbą, galbūt sunkiai įsivaizduoja, kaip jis atrodo ar kaip gali būti įgyvendinamas Lietuvos švietimo sistemoje“, – teigia lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė.


Nevalomas sniegas – diskriminacija

Tinkamai nevalomas sniegas gali virsti nemenku iššūkiu žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims ir auginantiems mažus vaikus. Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė primena, kad šaligatvių, pandusų nevalymas, automobilių stovėjimo vietų žmonėms su negalia ir pėsčiųjų perėjų užvertimas pusnimis yra lygių galimybių pažeidimai.

Paslaugų ir viešųjų erdvių neprieinamumo problema šaltuoju sezonu nėra tik numanoma. Štai dar pavasarį kontrolierė gavo skundą dėl netinkamos daugiabučių namų kiemų priežiūros Vilniaus Pilaitės mik­rorajone. Pareiškėjas rašė, kad pėsčiųjų takus valantis traktorius sniegą nustumia link gat­vės ir užblokuoja priėjimą prie žmonėms su negalia skirtų automobilių stovėjimo vietų. Kadangi pats juda vežimėliu, prie namų bei kitose miesto vietose suformuotos pusnys jam buvo neįveikiamos ir dėl to jis negalėjo ne tik nuvykti į darbą, bet ir patenkinti savo socialinių poreikių, naudotis gyvo dalyvavimo reikalaujančiomis paslaugomis.

Neatsakingo sniego valymo būta ir Kaune. 2021 m. pavasarį kontrolierė ištyrė gautą skundą ir nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė, nepasirūpinusi sniego nuvalymu nuo Taikos pr. šaligat­vių, neužtikrino vienodų sąlygų visiems gyventojams naudotis viešosiomis erdvėmis.

Kontrolierė įsitikinusi, kad atsakingas sniego valymas turėtų būti standartas ne dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo grėsmės, bet siekiant sudaryti sąlygas, kuriomis žmonės galėtų gyventi oriai, atsižvelgiant į turimą negalią, fizinį pajėgumą ar šeiminę padėtį.

„Bičiulystės“ inf.

 

Rėmėjai

dnt_puslapyje_pirmas
SRTRF puslapyje