19
A, Lap
9 Nauji straipsniai

Lygybės ir įvairovės apdovanojimų pamoka – kito kliūtis gali būti svarbesnė už savąją

„Įveiktos kliūties“ apdovanojimas įteiktas Albertui Aužbikavičiui.

Tolerancijos link
Nustatymai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu rengiami apdovanojimai, prie kurių šiemet prisijungė ir Norvegijos Karalystės ambasada, – tai iškilminga žmogaus teisėms neabejingų visuomenės narių pagarbos ceremonija. Jau ketvirtą kartą padėkota tiems, kuriems žmogaus teisės, lygybė ir įvairovė yra pamatinės vertybės. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės teigimu, tai – tikrasis visuomenės elitas, savo iniciatyvomis ir darbais prisidedantis prie mūsų visuomenės gerovės ir stip­rios valstybės kūrimo.

 

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2016 metų laureatai. 

Drąsa pamatyti, išgirsti, keisti

„Demokratijos, laisvės, teisių niekas neatneša ant lėkštutės. Mes jų turime tiek, kiek sugebame pareikalauti, išsikovoti, apginti“, – Valdovų rūmuose surengtoje iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo lyčių lygybės ekspertė, 2014 metų apdovanojimų laureatė Margarita Jankauskaitė. Todėl, pasak jos, ypač svarbu, kad šalia mūsų yra žmonių, kurie nušviečia kelią ir įvyksta proveržis.

Šiais žmonėmis džiaugėsi ir Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo vardu susirinkusiuosius sveikinusi Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė. „Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas vienija organizacijas, atstovaujančias visoms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, ir siekia, kad visi Lietuvos piliečiai, nepaisant lyties, amžiaus, religijos, tikėjimo, įsitikinimų, etninės, rasinės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, turėtų galimybę gyventi visuomenėje, kurioje gerbiamos žmogaus teisės, skatinama įvairovė, – kalbėjo D. Juodkaitė. – Šie apdovanojimai skirti tiems, kurie skleidžia lygybės, tolerancijos, skirtybių ir įvairovės idėjas.“

LNF prezidentės teigimu, kasmet vykstantys apdovanojimai tapo puikia proga įvertinti svarbiausius metų įvykius, žmones, projektus, kuriais siekiama lygybės, tolerancijos stiprinimo. Labai svarbu, kad Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai tampa reikšmingu visos visuomenės reiškiniu.

Visuomenės, kurioje dar gausu stereotipų, neigiamų nusistatymų apie šalia esančius kitokius, nepažinius, galbūt ignoruojamus ar nematomus žmones. Nominuotiesiems ir laurea­tams D. Juodkaitė dėkojo už drąsą pamatyti, išgirsti, įsiklausyti, išgyventi ir atskleisti visus įvairovės garsus, spalvas, jausmus linkėjo toliau puoselėti ir skleisti atvirumą bei pagarbą kiekvienam žmogui.

 

„Metų proveržio“ nominacijai pasiūlytas pernai Seimo nariu tapęs Justas Džiugelis.

Platus apdovanojimų spektras

Nacionaliniuose apdovanojimuose paprastai pagerbiami 9 nominacijų – „Lyčių lygybės“, „Tautų dialogo“, „Vaivorykštės“, „Geriausias amžius – mano amžius“, „Įveiktos kliūties“, „Religijų įvairovės“, „Metų proveržio“, „Žiniasklaidos balso“, „Gyvenimo nuopelnų“ – laureatai.

Šįsyk Vadovų rūmuose iškilmingai buvo įteikti ir du papildomi apdovanojimai. Šiemet prie šio renginio prisijungusios Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje iniciatyva įsteigtas apdovanojimas „Už išskirtinius nuopelnus stiprinant pilietinę visuomenę“. Jį Norvegijos Karalystės ambasadorius Dag Malmer Halvorsen įteikė atvirumo, skaidrumo bei žmogaus teisių principų įtvirtinimo psichikos sveikatos sistemoje siekiančios nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ atstovams. Pasak ambasadoriaus, stipri pilietinė visuomenė yra esminė demokratijos tvarumo sąlyga. Todėl labai svarbu pamatyti ir pagerbti žmones, kurie nenuilstamai stengiasi, kad Lietuva būtų teisingesnė, įvairesnė, bendruomeniškesnė. Nominantų pasiekimai parodo, kiek galima nuveikti prisiimant atsakomybę už sudėtingų prob­lemų sprendimą, nesitaikstant su abejingumu ir pasyvumu.

Specialų prizą atsiėmė ir tą pačią dieną Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentu išrinktas Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Mindaugas Bilius. Jį įteikęs žurnalistas Andrius Tapinas juokavo, kad jam teko lengvesnė misija – nereikia atplėšinėti voko ir jaudintis, kas bus paskelbtas nugalėtoju, nes iš anksto jį žino. Tačiau, pasak A. Tapino, neįgaliųjų sportą palaikantys žmonės pakankamai prisijaudino tais vėlyvais vakarais, kai Rio de Žaneire vyko lemiamos varžybos, kai grįžtančių parolimpiados medalininkų važiavo pasitikti į Vilniaus oro uostą. Jie savo pavyzdžiu, savo užsispyrimu ir nepaprasta valia įrodė, kad skirtumo tarp olimpiečių ir parolimpiečių nebeliko. „Sportas yra vienas, valstybė yra viena, vėliava, kuri kyla iškovojus medalį, yra viena, himnas yra vienas. Todėl aš labai džiaugiuosi, kad šią idėją propaguojantis parolimpinis čempionas M. Bilius šiandien išrinktas Parolimpinio komiteto prezidentu“, – kalbėjo A. Tapinas. Atsiimdamas apdovanojimą M. Bilius patikino dėsiąs visas pastangas, kad neįgaliųjų sportas būtų dar geriau žinomas ir Lietuvos žmonėms, ir pasauliui.

 

Ramunė Šidlauskaitė, Ginta Žemaitaitytė ir Irma Zabulionytė džiaugėsi bičiulių pasiekimais.

Negalios tema – dviejose nominacijose

Negalios aspektas atsispindėjo ir dar dviejose („Metų proveržio“ ir „Įveiktos kliūties“) Nacionalinių apdovanojimų nominacijose. LNF prezidentės D. Juodkaitės teigimu, mūsų tikslas – pasiekti, kad žmonės su negalia būtų pristatyti kuo įvairesnėse nominacijose, kad į juos būtų atkreiptas dėmesys.

„Metų proveržio“ nominantas Justas Džiugelis neslėpė šiame renginyje dalyvaujantis pirmą kartą. Tai, kad Valdovų rūmai puikiai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, nuteikė itin maloniai. Juk ir jį pristačiusi M. Jankauskaitė pabrėžė: Justas nominuotas už tai, kad įrodė, jog judėjimo negalia nėra kliūtis įveikti Seimo slenksčius. Iš tikrųjų išrinkimas į Seimą – tai tik vienas sunkią negalią turinčio J. Džiugelio proveržių aspektas. Justo gyvenime tokių proveržių – daugybė. Ir dažniausiai jie keičia ne jo paties, o kitų žmonių gyvenimus.

Tarp „Įveiktos kliūties“ nominantų buvo ir multimedijų agentūros „Nanook“ projektas „Galia nugalėti“, pristatęs Rio de Žaneiro parolimpinėms žaidynėms besiruošiančius sportininkus, ir Pojūčių teatras, ne tik praskleidęs teatro uždangą regėjimo negalią turintiems žmonėms, bet regos negalios temą atnešęs ir į patį teatrą.

„Įveiktos kliūties“ apdovanojimas įteiktas Lietuvos aklųjų bibliotekos savanoriui Albertui Aužbikavičiui. Prieš trejus su puse metų pirmą kartą su knyga rankose prie mikrofono sėdęs vaikinas jau įgarsino daugiau kaip pusšimtį knygų. Aklųjų bibliotekos duris jis praveria kone kiekvieną dieną. Literatūrą savo gyvenimo aistra vadinantis Albertas džiaugiasi galintis į jos pasaulį pakviesti ir regėjimo negalią turinčius žmones. Literatūros „aukso fondas“, Nobelio premiją pelniusių rašytojų kūriniai – vyriškis neslepia dažniau besirenkantis rimtesnes knygas.

Nuo vaikystės su spausdintu žodžiu nesiskiriantis, pats plunksną bandantis ir apie savo knygą svajojantis A. Aužbikavičius tiki, kad gera literatūra gali padėti keisti ir jas beskaitančiųjų ar besiklausančiųjų gyvenimus.

Albertas neslepia – savanorystė, bendravimas su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis keičia ir jo pasaulį. Pašnekesiai, nuoširdus bendravimas, dalyvavimas renginiuose jam padeda geriau suprasti šių žmonių gyvenimą ir šiais potyriais pasidalyti su draugais, artimaisiais. Taip ir plečiasi neįgaliųjų pasaulį pažįstančių žmonių ratas, keičiasi visuomenės požiūris.


Tolerancijos pamokos

Šiemetiniai apdovanojimai išsiskyrė tuo, kad didžiausio palaikymo sulaukė tie asmenys, projektai, iniciatyvos, kurių dėmesys ir pastangos buvo skirtos ne jų pačių kelyje atsirandančioms kliūtims įveikti, o padėti spręsti kitiems kylančias problemas.

Neįgaliojo rateliais judanti Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė sako, kad ne visada peršokti bordiūrą yra svarbiau negu, tarkime, atvirai prabilti apie savo seksualinę orientaciją. „Jeigu žmonės už tai balsavo – reiškia, tam reikia skirti daugiau dėmesio, visuomenės palaikymo, – sako G. Žemaitaitytė. – Gebėjimas kito kliūtį matyti kaip svarbesnę, reikšmingesnę ir yra tolerancija. Gal kitais metais mūsų kliūtys žmonėms atrodys svarbesnės ir mes sulauksime palaikymo.“ Ginta neslepia, kad balsuodama internete irgi pasirinko ne žmogų su negalia, o kitą poziciją. „Galbūt tai ir mano asmeninis pasiekimas – pamatyti kito kliūtį ir ją įvertinti kaip svarbesnę“, – sako G. Žemaitaitytė.

Apdovanojimų iškilmėse dalyvavę neįgalieji svarstė: galbūt ir jie patys, ir juos palaikantys žmonės šiek tiek per pasyviai reagavo į kvietimą siūlyti galimus nominantus. Juk projektų, iniciatyvų, kurie galėtų atkreipti visuomenės dėmesį, sulauktų įvertinimo, tikrai yra. Tarkime, kad ir rateliais judančių neįgaliųjų žygis-maratonas arba keletą dienų trunkantis plaukimas baidarėmis. „Kitąmet tikrai reikėtų pagalvoti apie šių projektų pagarsinimą“, – sakė G. Žemaitaitytė.

dnt_puslapyje_pirmas
SRfondas_puslapyje_antras
rėmėjai
TAIP PAT SKAITYKITE
rubrika portale TV3.lt