Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro administracija diskriminuoja judėjimo negalią turinčius pacientus ir pacientes. Dėl nesutaisomo lifto riboto judumo asmenims nėra galimybių patekti į centro Psichosocialinės reabilitacijos skyrių.

Puikiai nusiteikęs Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos ansamblis „Dzūkijos atgaiva“.

„Už miestą man ir tau“ – taip vadinosi Alytaus miesto šventės dalis, subūrusi negalią turinčius kūrėjus. Stipriausi muzikantai, rankdarbių kūrėjai iš viso regiono linksmino į šventę užsukusius miestiečius ir svečius. „Šį kartą renginys skirtas bendrystei, senųjų tradicijų puoselėjimui, stengėmės sudaryti galimybes kalbėti meno kalba“, – sakė renginį organizavusi Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ vadovė Viktorija Vitaitė. 

Neįgaliųjų organizacijų atstovai Kultūros ministerijoje diskutavo, kaip užtik­rinti, kad žmonių su negalia kultūrinės programos išliktų.

Neįgaliųjų organizacijų įgyvendinamos kultūrinės iniciatyvos pastaruoju metu atsidūrė ant išlikimo ribos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) joms beveik neskiria lėšų, o gauti finansavimą iš įvairių Kultūros ministerijos kuruojamų programų labai sudėtinga. Neįgaliųjų organizacijos susitiko su Kultūros ministerijos atstovais pasikalbėti apie tai, kokie galėtų būti kultūrinių programų finansavimo būdai. 

Pastebėjus vaiko raidos sutrikimus, Laima Mikulėnaitė ragina kuo anksčiau kreiptis į specialistus.

Balandį minima ne tik Autizmo diena, visas šis mėnuo skirtas autizmo supratimui. Sparčiai daugėjant autistiškų vaikų, auga ir domėjimasis šiuo sveikatos sutrikimu. Virtualus pokalbis su Santaros klinikų Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja, vaikų neurologe, socialine pedagoge Laima Mikulėnaite taip pat sulaukė didžiulio dėmesio – prie jo prisijungė net 1 200 autizmu besidominčių žmonių.

Negalią turintiems žmonėms evakuotis iš apšaudomų Ukrainos miestų daug sudėtingiau nei kitiems.

Besitęsiant karui Ukrainoje vis dažniau kalbama apie tai, kad ir Lietuva turėtų ruoštis galimai grėsmei. Ukrainos patirtis parodė, kad esant ekstremaliai situacijai sudėtingiausioje padėtyje atsiduria žmonės su negalia. Ar Lietuvoje esame pasirengę padėti šiems žmonėms? 

Denisas kartu su mama Svetlana atvyko iš Zaporožės, Irina – iš Luhansko.

Socialinis restoranas „Pirmasis blynas“ praėjusių metų rugpjūtį įsikūrė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pirmame aukšte. Šio restorano patalpose jau vyko ne vienas socialinis projektas. 

Visi ukrainiečių vaikai savaitgaliais kviečiami į nuotaikingą renginį.

Iš Ukrainos nuo karo pabėgo jau daugiau kaip 3 milijonai žmonių. Dalis iš jų – negalią turintys žmonės, kuriems likti karo niokojamoje šalyje ypač pavojinga – slėptuvės nepritaikytos, stringa medicininė pagalba, pradeda trūkti vaistų. Lietuva ėmėsi padėti šiems žmonėms, tačiau juos globojantieji teigia, kad labai sudėtinga patenkinti visus jų poreikius, trūksta ne tik būtiniausių priemonių, bet ir pagalbą pasiryžusių suteikti rankų. 

Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai gydomi ligoninės koridoriuose ir rūsiuose.

Vykstant karui Ukrainoje labiausiai nukenčia negalią turintys žmonės. Daugybė jų yra įkalinti savo butuose – dingus elektrai neveikia liftai, kiti, vaikštantys, slepiasi rūsiuose ir rizikuoja savo gyvybe negaudami vaistų. Baisiausia, kad šiame kare nebeliko jokių taisyklių: bombarduojamos ligoninės, vaikų sanatorijos, psichoneurolologiniai pensionatai. 

Diskusijoje „Ar Kaune gyventi gali, jei negalią turi?“ dalyvavo įvairią negalią turintys žmonės.

Kaune vykusioje konferencijoje „Laisvės idėjų HUB“ viena diskusija buvo skirta negalią turintiems žmonėms. Įvairioms negalioms atstovaujantys pranešėjai kalbėjosi, su kokiais sunkumais susiduria ir ką reikia daryti, kad visi gyventų geriau. Diskusiją moderavo regos negalią turintiesiems atstovaujantis Mindaugas Dvylaitis.

Rasa ir Virginijus Andriukoniai deda visas pastangas, kad Patrikas gyventų kuo visavertiškiau.

Sunkią negalią turinčius vaikus auginančios šeimos su didžiuliu nerimu laukia savo atžalų pilnametystės. Pasak jų, reikia nueiti tikrus kryžiaus kelius, kol teismai nustato vaikų globą, kol atgaunamos šiuo laikotarpiu prarastos socialinės garantijos ir kt. Nors įvairiuose susitikimuose su valdžios atstovais, konferencijose šis klausimas keliamas nuolat, esminių pokyčių vis dar nėra.