Prie socialinių būstų Pilaitės mikrorajone Vilniuje įrengtos neįgaliųjų automobiliams statyti skirtos vietos.

Kaunietė Angelė Rudžianskaitė susidūrė su keista situacija – vieną dieną dingo prie daugiabučio namo, kuriame ji gyvena, buvęs neįgaliojo ženklas, suteikiantis teisę statyti toje vietoje automobilius judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms. Paaiškėjo, kad norėdama, jog būtų įrengtas naujas ženklas, ji turi apsilankyti (kitaip tariant, apriedėti) ne vienoje institucijoje, be to, dar ir susimokėti už ženklo pastatymą.

Epilepsijos problemas aptarė (iš kairės): „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė, epileptologė-neurologė prof. Rūta Mameniškienė, epilepsija sergančio sūnaus mama Sigita Bagdonienė ir Lietuvos epilesija sergančiųjų sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.

Esate matę epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų? Norėjote jam padėti, bet nežinojote, ką daryti? Nenusiminkite – panašiai pasijunta daugelis. Todėl kasmet vasario mėnesį į epilepsiją atkreipiamas ypatingas dėmesys – kalbama apie pačią ligą, naujausius jos gydymo būdus, dalijamasi sergančiųjų patirtimi, išsakomos problemos. Ir visa tai daroma, kad daugiau žinotume apie šią ligą, kad jos nestigmatizuotume, griautume įsišaknijusius mitus, nebijotume ja sergančių žmonių. 

Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė pristato būsimo kompleksinių paslaugų centro viziją.

Vilniuje auga daugiau kaip 2,2 tūkst. vaikų, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis arba lengvas neįgalumo lygis. Vos 124 iš jų gauna dienos socialinės globos paslaugas, kurių laukti tenka apie 2,5–3 metus. Sostinės savivaldybė ruošiasi bent iš dalies palengvinti neįgalius vaikus auginančių šeimų situaciją – uždaromų vaikų socialinės globos namų vietoje kurs kompleksinių paslaugų centrą.

„Metų trenerio“ nominaciją laimėjęs Linas Balsys (kairėje) ir „Metų proveržio“ nominacijos laureatė Aušra Garunkšnytė su apdovanojimą bėgikei įteikusiu „Citadele“ banko Lietuvos filialo ir administracijos vadovu Vaidotu Gurskumi.

Tradiciniai geriausių metų neįgaliųjų sportininkų apdovanojimai šiemet atsinaujino – jie pirmą kartą surengti su stereotipus apie neįgaliųjų bendruomenę laužyti siekiančio judėjimo „Parateam Lietuva“ vėliava. Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ iškilmingai pagerbti geriausių rezultatų pasiekę, labiausiai įkvepiantys sportininkai, jų treneriai, naują paralimpiečių pamainą auginantys sporto klubai. 

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad „Lietuvos draudimo“ konsultantė diskriminavo klien­tą su negalia. Bendrovė atsisakė sudaryti draudimų nuo nelaimingų atsitikimų sutartį neaptarusi visų įmanomų variantų.

„Metų dialogo“ laureatas Valdas Kančauskas. (D. Umbraso/LRT nuotr.). Kelmiškės Evelinos ir grafiko Andriaus Seselsko paveikslas „Angelas“ Vilniaus Bernardinų bažnyčioje.

Pastaraisiais metais įvairiuose apdovanojimuose pagerbiami ne tik visiems gerai žinomi žmonės, bet vis daugiau dėmesio sulaukia ir drąsios pilietinės iniciatyvos, įvertinami nevyriausybinių organizacijų, aktyvių žmonių darbai. Tarp 1 500 visuomenės pasiūlytų LRT organizuotų „Metų apdovanojimų“ galimų nominantų pateko ir nemažai neįgaliųjų bendruomenės atstovų, šios socialinės grupės interesams atstovaujančių organizacijų bei iniciatyvų. Nominacijos „Metų dialogas“ nugalėtojo statulėlė įteikta Kelmės specialiosios mokyklos mokytojui Valdui Kančauskui.