Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė užregistravo įstatymo projektą, kuriuo Administracinių nusižengimų kodekse būtų atskirai išskirta bauda už automobilio statymą neįgaliojo asmens vietoje. Už neteisėtą automobilio statymą neįgaliųjų automobiliams skirtose vietose vairuotojus siūloma bausti nuo 60 iki 180 eurų. 

Negalią turinčios moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria 2–3 kartus dažniau nei kitos moterys. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atliktas viktimologinis tyrimas (analizuojantis nusikaltimo aukas) patvirtino ne tik šią statistiką, bet atskleidė ir gerokai platesnį vaizdą. 

Asta Kuktienė su šeima.

„Lietuvos žmonės yra nuostabūs“, – sako vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėja Asta Kuktienė. Jai pavyko įgyvendinti savo svajonę – įkurti dienos centrą, kurį netrukus galės pradėti lankyti ir negalią turintys, ir jos neturintys vaikai. Pasak centro įkūrėjos, tai ji gali padaryti tik dėl to, kad daugybė žmonių palaikė ir padėjo. 

LNF surengtoje diskusijoje kalbėta apie negalios sampratos kaitą Lietuvoje.

Beveik porą dešimtmečių gruodžio 3-iąją minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Dažnai šia proga organizuojami šventiniai renginiai patiems neįgaliesiems, vyksta įvairūs apdovanojimai, koncertai ir pan. Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), jo prezidentės Dovilės Juodkaitės teigimu, šią datą pažymi kitaip – rengia diskusijas, dažnai kritines, siekiant, kad būtent šią dieną būtų užsibrėžti aiškūs tikslai ir uždaviniai ir ieškoma nevienadienių sprendimų bei sutarimų dėl žmonių su negalia įtraukies ir lygių galimybių. Šįkart LNF surengė diskusiją „Nuo atstūmimo iki išaukštinimo: negalios sampratos kaita Lietuvoje“.

Apsigyvenę bendruomenėje, negalią turintys žmonės pradeda dirbti.

Tarptautinę žmonių su negalia dieną vykusiame internetiniame moksliniame-praktiniame renginyje  diskutuota apie deinstitucionalizacijos procesą, kuomet neįgalieji asmenys integruojami į grupinio gyvenimo namų sistemą, taip mažinant socialinę atskirtį tarp jų ir likusios bendruomenės. Pristatytas Vilniaus universiteto (VU) Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkių vykdomas tyrimas „Žmonės ir vietos: bendruomenių gerovės transformacijos globos paslaugų deinstitucionalizacijos procese“ ir jo pagrindu parengtos rekomendacijos.

Ekspertai iš įvairių Šiaurės šalių dalijosi patirtimi, kaip užtikrinti vaikų ir jaunimo gerovę.

Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje ekspertai iš įvairių Šiaurės šalių diskutavo, kaip užtikrinti vaikų ir jaunimo gerovę teikiant jiems reikalingą pagalbą ir įtraukiant juos į visuomenę. Didžiausias dėmesys skirtas vaikams iš pažeidžiamų grupių (migrantams, negalią turintiems, globojamiems). Bene dažniausiai konferencijoje skambėjo mintis, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus labai svarbu išklausyti jų pačių nuomonę. 

Dovilė Juodkaitė. Simona Aginskaitė.

Smurtas prieš moteris, ypač su negalia, labai opi tema. Negalią turinčios moterys vis dar neišdrįsta ne tik ieškoti pagalbos, bet ir kalbėti apie patiriamą smurtą. Kaip joms padėti? Ar išvis įmanoma pagelbėti? Apie tai kalbamės su Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidente Dovile Juodkaite ir komunikacijos projektų vadove Simona Aginskaite.

VU surengta diskusija „Skirtingi, bet lygūs“.

Vilniaus universiteto (VU) studentų atstovybė, įgyvendindama programą „Be etikečių“, pristatė renginių ir projektų ciklą „Negalios savaitė“. „Be etikečių“ – nuo 2010-ųjų VU studentų atstovybės vykdoma programa, aktyviai veikianti socialiai pažeidžiamų grupių integ­racijos ir žmogaus teisių sferose. Šį kartą visą savaitę dėmesys buvo skirtas negaliai. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi patvirtino, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakinga už profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą politiką, diskriminavo jauną moterį dėl jos negalios. Žmonių su negalia teisių ekspertai mano, kad ši precedentinė byla gali paskatinti pokyčius įtraukaus profesinio ir tęstinio ugdymo srityje. 

Projekto „Musical Storytelling“ dalyviai.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė džiaugiasi: nepaisant pandemijos, šie metai draugijai itin darbingi. Birželį prasidėjęs renginių ir įvykių maratonas dar nesibaigė. Vis dėlto V. Vitaitė pasigenda valstybės dėmesio kultūrai. Jos teigimu, jei taip bus ir toliau, daug metų negaliųjų asociacijų vykdomos ir savo naudą įrodžiusios prog­ramos gali išnykti.